ASOCIACIJA „ŠVIESUVA“
UAB „Pirmas žingsnis“ konferencijų salėje,
Raudondvario pl.150, Kaunas
2014.11. 27 (ketvirtadienis), 16.00 – 18.00
Generalinis rėmėjas – Algimantas Astrauskas
2014 m. Rudens – Žiemos sezono tema : „GEROVĖS VISUOMENĖ: KURKIME KARTU
DISKUSIJA
„AR EGZISTUOJA PROTO IR MORALĖS KRIZĖ LIETUVOJE?“
Dalyvauja: prof. Aleksandras Kriščiūnas (diskusijos moderatorius) ; prof. Dalia Sekmokienė, prof. Raimundas Jasinevičius, rašytoja Perpetua Dumšienė, Stasė Mickutė, gyd. Aurelija Davydavičienė, Aleksandras Žarskus.
Esu žmogus ir čia mano gyvenimas, man jis yra tikras ir tik čia esu laimingas arba nelaimingas…
Viskas yra tik čia ir tik dabar – buvimas, pažinimas, abejonės…
Visuotinė istorija aiškiai liudija, kad moralinės vertybės nėra atsitiktinis reiškinys, nes moralė yra viena svarbiausių dvasinės kultūros sričių, aprėpianti visą žmonių gyvenimą. O protas? Kas tai? Ar protingas visuomet yra moralus? Ar priešingai – protingumo laipsnis ir intelektas byloja apie aukštą maralę? Be ko negali normaliai egzistuoti nei viena žmonių bendruomenė? Tai vis dėlto – ar mes – kiekvienas asmeniškai – galime kurti Gerovės visuomenę? Gal nuo žmogaus mažai kas priklauso?
Ši tema buvo, yra ir bus aktuali visiems laikams, visoms žmonių bendruomenėms. Aktuali ji ir mums, Lietuvos piliečiams, atgavusiems nepriklausomybę ir daugiau kaip du dešimtmečius gyvenantiems laisvoje valstybėje. Moralės filosofijos pradininkas Sokratas laisvę sieja su dorybe, kuri yra žinojimas ir „niekas laisva valia nedaro blogo“. Pitagoras (582 m. pr. Kr.–496 m. pr. Kr.) aukščiausia vertybe iškelia gėrį, tačiau lygina jį su blogiu ir teigia, kad blogis yra gėrio neigimas ir kad blogis gali būti įveiktas tik gėriu. Žmonija ilgai ieškojo atsakymo į klausimą, kas yra vertybė. Jau senovės Rytų ir Antikos filosofinė mintis yra tas šaltinis, „kuris sukūrė ir tebemaitina šiuolaikinį vertybinį absoliutizmą, t. y. vertybių sistemas. Kai pradedame svarstyti, kas patinka ar nepatinka, kam mes pritariame, ką atmetame, ką laikome baustina, o ką vertą apdovanojimo – mes įsitraukiame į mąstymą apie vertybes. Lietuvių filosofai taip pat nemažai prisidėjo prie dvasinių vertybių problemos nagrinėjimo. A. Maceinai, Vydūnui žmogaus laisvė neatsiejama nuo tautos laisvės.
Šiuolaikinį žmogų iš visų pusių plūsta negandos. Informacijos gausos amžiuje tampa sunku atskirti, kas yra tikra, autentiška, o kas – dirbtina ar fantomiškai transformuota realybė naudai pasiekti. Linksmybių, pramogų ir malonumų lavina pasiekė apogėjų. Viešoji erdvė, užuot brandinusi šalies gyventojų mentalitetą bei turtingą kultūrinę savimonę, dar labiau juos skurdina, liaupsindama pop kultūrą, tenkindama pilkos masės poreikius. Taigi ištisos žmonių masės paverčiamos neišmanymo vergais, kur protas, jausmai ir širdis neatlieka tikrų apsisprendimo funkcijų. Todėl vertėtų prisiminti I. Kanto žodžius: „Turėk drąsos pats naudotis savo protu!“
