Pastaraisiais metais verslininkai sutartyse vis dažniau numato alternatyvų ginčų sprendimo būdą – arbitražą. Tai efektyvi, konfidenciali ir lanksti ginčo sprendimo valstybiniuose teismuose alternatyva, įgyvendinama šalių tarpusavio susitarimu. Deja, neatidžiai prieš keletą metų parengtas susitarimas kilus ginčui tarp šalių gali reikšti ilgą bei brangų procesą nustatant arbitražo instituciją, kurioje bus pradėtas nagrinėti tarp šalių kilęs ginčas. Kaip to išvengti?
Esminė aplinkybė, šalių ginčą nukreipianti į arbitražą, atsisakant valstybinių teismų kompetencijos – sutarties šalių sutarta arbitražinė išlyga. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje bei teisės moksle sutariama, jog arbitražinė išlyga turi būti parengta laikantis tam tikrų taisyklių. Svarbiausia iš jų – susitarimas turi būti parengtas raštu bei patvirtintas abejų šalių valia. Tačiau pagrindinis susitarimo elementas, sudarantis prielaidas ginčą išnagrinėti arbitraže – teisingai susitarime nurodyta arbitražo institucija, kurioje bus nagrinėjamas tarp šalių kilęs ginčas. Šis pasirinkimas – sutartį ir joje numatytą arbitražinę išlygą rengiančių šalių atsakomybė.
Galima situacija, kai išlygos parengimo metu galiojusi ir reguliavimą atitikusi išlyga po kelerių sutarties vykdymo metų bus pasenusi. Tai gali nutikti dėl išlygoje numatytos institucijos bankroto arba susijungimo su kita arbitražo institucija. Tokių atvejų yra buvę ir Lietuvos arbitražo istorijoje. Tačiau, egzistuoja rizika, jog sutarties šalys gali nesužinoti apie tokius arbitražo institucijų pokyčius ir sutartyje neatlikti aktualių pakeitimų, susijusių su numatytosios arbitražo institucijos pabaiga, numatant kitą arbitražo instituciją, kuri turi kompetenciją spręsti tarp šalių kilusį ginčą.
Toks arbitražinis susitarimas, kuriame numatyta nebeegzistuojanti ginčo sprendimo institucija, liktų galioti ir po tokios institucijos pabaigos. Toks susitarimas teisės moksle ir teismų praktikoje yra įvardinamas patologine arbitražine išlyga. Ir jis gali sąlygoti net ir keletą metų galintį trukti procesą sprendžiant, kas yra atsakingas už ginčo nagrinėjimą. Tokio proceso metu gali būti konstatuojamos trys skirtingos išvados, lemiančios tolimesnę ginčo sprendimo instituciją.
Pirma, jeigu teismas konstatuotų, jog arbitražinėje išlygoje numatyta arbitražo įstaiga yra pasibaigusi (bankrutavusi, restruktūrizuota arba kitais pagrindais išregistruota iš juridinių asmenų registro), ginčas tarp šalių būtų nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Lietuvos arbitražo praktikoje yra buvę atvejų, kai sutarties šalys arbitražo išlygoje nurodė arbitražo instituciją, kuri vėliau bankrutavo, tačiau šalys nepakoregavo arbitražinio susitarimo bei jame nenumatė naujos arbitražo įstaigos. Dėl to iš pradžių teismas turėjo nustatyti, kas kompetentingas spręsti tarp šalių kilusį ginčą, o vėliau jau nagrinėti ir patį ginčą iš esmės kelių instancijų teismuose.
Antra, jeigu iš patologinės arbitražo išlygos formuluočių bei jas aiškinančios šalių valios yra įmanoma nustatyti instituciją, kurioje šalys susitarė ginčą nagrinėti arbitraže, tokia išlyga negali paneigti šalių valios dėl arbitražo. Tokiu atveju teismas, tikėtina, konstatuotų, jog ginčas yra nagrinėtinas arbitraže, grįsdamas tokią nutartį tuo, jog arbitražiniame susitarime įsipynusi klaida yra neesminė, nekelia abejonių dėl šalių valios spręsti ginčą būtent konkrečioje arbitražo institucijoje.
Trečia, kai iš arbitražinio susitarimo turinio neįmanoma nustatyti, kokioje būtent veikiančioje arbitražo institucijoje šalys susitarė spręsti ginčą, teismas, tikėtina, konstatuotų, jog toks arbitražinis susitarimas yra neištaisomas patologinis arbitražinis susitarimas. Tokiu atveju ginčas tikriausiai būtų nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kadangi dėl arbitražinio susitarimo trūkumų nebūtų įmanoma konstatuoti tikrosios šalių valios dėl ginčą nagrinėsiančios institucijos.
Bet kuris iš šių rezultatų (ir ženklūs laiko bei finansiniai ištekliai, skirti siekiant jį nustatyti kompetentingą ginčo sprendimo instituciją) kils dėl laiku neatliktos sutarties, kurioje numatyta arbitražinė išlyga, peržiūros. Dėl to, sudarius arbitražinį susitarimą, naudinga kas keletą metų atlikti tokios sutarties reviziją bei įvertinti sudaryto arbitražinio susitarimo aktualumą galiojančio reguliavimo kontekste. Net ir tuo atveju, kai sutartis yra vykdoma sklandžiai, o potencialių ginčų artimiausiu metu, tikėtina, nekils.
AVOCAD rekomenduoja arbitražinės išlygos peržiūrą patikėti profesionaliam teisininkui, išmanančiam aktualius įstatymuose bei teismų praktikoje numatytus arbitražinės išlygos galiojimo reikalavimus. Tokia revizija – pigesnė ir efektyvesnė alternatyva potencialiam keletą metų galinčiam trukti teismo procesui, kuriame būtų tik nustatinėjama institucija, dar tik nagrinėsianti tarp šalių kilusį ginčą.
