Viena dažniausiai pasitaikančių rangovų problemų yra susijusi su užsakovo atsisakymu pasirašyti atliktų darbų aktą ir raštu patvirtinti, jog darbų rezultatas yra priimtas. Pasitaiko atvejų, kai darbai yra baigti, darbų rezultatas naudojamas, tačiau užsakovas akto nepasirašo, gali būti, kad formaliai atsisako jį pasirašyti, vengia rangovo, arba nurodo, jog atlikti darbai su trūkumais tačiau jokių argumentų raštu – nepateikia ir net rangovui ištaisius nurodytus trūkumus – apskritai nustoja bendradarbiauti.
Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatė Sandra Akelaitienė paaiškina, jog tokiu atveju svarbu suprasti, jog vykdant rangos sutartis, ne tik rangovas, bet ir užsakovas turi atitinkamas pareigas, kurias privalo vykdyti. Atliktų darbų priėmimas – yra viena iš jų. Civilinio kodekso 6.694 str. 1 d. numato, jog užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Jeigu šalys raštu nesusitaria kitokios darbų priėmimo-perdavimo tvarkos, būtent užsakovas turi organizuoti darbų priėmimą.
Taigi darbų perdavimas ir priėmimas turi būti įforminamas šalims pasirašant atliktų darbų aktą, kurį parengia ir užsakovui pateikia rangovas. Pažymėtina, jog Užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą ir pasirašyti aktą, tik tais atvejais, kai: rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).
Advokatė pabrėžia, kad tokiu atveju, atliktų darbų akte turi būti daroma aiški žyma, kad užsakovas darbų rezultato nepriima ir nurodyti konkrečias bei pagrįstas atsisakymo priežastis. Jeigu tarp šalių kyla ginčas dėl atliktų darbų kokybės, tokiu atveju kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę (CK 6.662 str. 5 d.).
Sutartyje gali būti numatyta ir papildoma darbų priėmimo-perdavimo tvarka, pavyzdžiui, šalys gali susitarti, jog užsakovui nestačius darbų defektus, šalys surašo defektinį aktą, kuriame nustatomi visi atliktų darbų trūkumai ir terminas jiems ištaisyti. Rangovas ištaisęs nurodytus trūkumus atliktų darbų aktą teikia tvirtinimui iš naujo. Papildomai, ir ypatingai rangovams, rekomenduojama sutartyje nusimatyti ir konkrečius terminus, per kokį terminą užsakovas privalo pasirašyti atliktų darbų aktą, arba nurodyti atsisakymo priežastis. Tokiu būdu yra išvengiamas nepagrįsto užsakovo vilkinimo priimti atliktus darbus.
Tačiau, jeigu užsakovas atsisako pasirašyti aktą ir ne tik, kad nenurodo jokių atsisakymo priežasčių, bet ir tuo atveju, jeigu rangovo vertinimu, užsakovo nurodomos priežastys yra nepagrįstos – rangovas turi teisę tokį atliktų darbų aktą pasirašyti vienašališkai. Pažymėtina, jog net ir tais atvejais, kai konkretus draudimas pasirašyti aktą vienašališkai yra numatytas sutartyje, rangovui tokią teisę numato įstatymas (Civilinio kodekso 6.662 ir 6.694 straipsniai). Tokiu būdu vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pačią teisinę galią kaip ir abiejų šalių pasirašytas aktas ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Jei užsakovas už tokiu aktu perduotus darbus neatsiskaito, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti skolos priteisimo. Atitinkamai užsakovas, nesutikdamas su skolos reikalavimu, turi ginčyti vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą ir įrodinėti, jog aktą pasirašyti atsisakė dėl pagrįstų priežasčių.
Galimybė pasirašyti atliktų darbų aktą vienašališkai – rangovui iš esmės yra įstatyme numatyta galimybė apsiginti nuo užsakovo pasyvaus ir nesąžiningo elgesio. Tačiau labai svarbu pabrėžti, jog rangovas šia teise taip pat turi naudotis sąžiningai ir protingai. Teisė pasirašyti atliktų darbų aktą vienašališkai, atsiranda tik tada, kai rangovas realiai yra įvykdęs savo prievolę perduoti darbų rezultatą pagal sutartį, t.y., darbai atlikti tinkamai ir kokybiškai, apie jų užbaigimą pranešta, užsakovas pakviestas apžiūrėti ir priimti darbų rezultatą, tačiau atliktų darbų akto nepasirašo ir tokio atsisakymo nepagrindžia. S. Akelaitienė paaiškina, kad svarbu pažymėti, jog apie tai, kad atliktų darbų aktas pasirašomas vienašališkai – rangovas taip pat privalo informuoti užsakovą raštu ir išsiųsti pastarajam atliktų darbų aktą su žyma, kad jis pasirašytas vienašališkai
Pabaigai, advokatė rekomenduoja visą komunikaciją, ypatingai nuo pasiruošimo perduoti atliktus darbus su užsakovu vesti raštu. Kilus ginčui teisme, rangovas galėtų įrodyti, jog savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku, t.y., informavo užsakovą, bendradarbiavo, sudarė tinkamas ir realias sąlygas užsakovui atvykti apžiūrėti ir įvertinti darbų rezultatą, pateikti pastabas. Tokiu atveju pravartu būtų turėti ir papildomus įrodymus, jog vienašališkai pasirašytame akte nurodyti darbai ir jų kiekiai – yra tvarkingi, šalių suderinti, sutarti ir rangovo tinkamai atlikti. Jei po rangovo atliktų, tačiau užsakovo nepriimtų darbų vėliau darbus tęsia kiti rangovai, pravartu būtų užfiksuoti atliktus darbus nuotraukomis, ar antstolio atliekamu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kad vėliau būtų kuo mažiau vietos interpretacijoms dėl paties darbų atlikimo fakto. Iš esmės, kuo daugiau rašytinių įrodymų apie rangovo tinkamų pareigų įvykdymą – tuo stipresnė rangovo pozicija teisme reikalaujant skolos priteisimo.
Advokatų profesinė bendrija „NEWTON LAW“
Advokatė Sandra Akelaitienė
+370 645 74478
