2005.06.08
PHARE 2002 Bendradarbiavimo abipus sienos
Baltijos jūros regione programa
PAŽINTIS SU GERIAUSIA VOKIETIJOS VERSLO SAVIVALDOS PATIRTIMI
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai (PPAR) užbaigė dar vieną projekto „Prekybos ir pramonės rūmų veiklos pokyčiai Europos Sąjungoje, tenkinant verslo poreikius“ etapą.
Šiame projekte dalyvauja Lietuvos, Švedijos ir Vokietijos verslo savivaldos atstovai, kurių tikslas – geriausios patirties įsisavinimas, tenkinant rūmų narių poreikius. Projektas finansuojamas iš Europos Bendrijos PHARE 2002 programos „Bendradarbiavimo abipus sienos iniciatyvinė programa Baltijos jūros regionui“ lėšų pagal Smulkių projektų fondo priemonę.
Trečiasis projekto etapas
Gegužės 23 – 25 dienomis Panevėžio, Vilniaus, Kauno ir Šiaulių PPAR bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos darbuotojai apsilankė Kylio prekybos ir pramonės rūmuose. Tai buvo trečias projekto dalyvių susitikimas.
Pirmasis projekto įgyvendinimo etapas – trijų šalių Rūmų atstovų suvažiavimas įvyko sausio mėnesį Panevėžio PPAR. Antrą kartą projekto dalyviai geriausia savo veiklos patirtimi dalinosi Malmės mieste įsikūrusiuose Pietų Švedijos prekybos ir pramonės rūmuose.
Kylyje Panevėžio Rūmams atstovavo generalinis direktorius Vytautas Kazakevičius, Tarptautinių ryšių skyriaus vadovė Rima Čiurlienė ir projekto koordinatorė Vaida Lukošiūtė.
Privaloma narystė
Apibendrindama vizito metu įgytas žinias R.Čiurlienė akcentavo, kad Vokietijoje taikomi verslo savivaldos principai daug kuo skiriasi nuo Lietuvos ir Švedijos praktikos. Kylio prekybos ir pramonės rūmų veiklos esminis skirtumas – privaloma verslo įmonių narystė. Skirtingai nei Lietuvoje ar Švedijoje, verslininkai Vokietijoje negali savanoriškai apsispręsti tapti Rūmų nariais, ar ne. Jais tampama iš karto įregistravus įmonę, todėl Kylio Rūmams nėra aktuali naujų narių pritraukimo problema. Visą savo darbo laiką ir energiją Rūmų darbuotojai skiria narių poreikių patenkinimui, jų interesų atstovavimui.
Išskirtinis dėmesys pradedantiesiems
V.Lukošiūtė pastebėjo, kad Kylio Rūmai didelį dėmesį skiria asmenims, ketinantiems steigti savo verslą: turintiems verslo idėjų nemokamai padedama parengti verslo planą, gauti kreditą, teikiamos įvairios pirminės konsultacijos. Visi verslininkai – tiek rinkos naujokai, tiek senbuviai, aktyviai šviečiami aplinkosaugos klausimais.
Stipri interesų grupė
Verslo savivalda Vokietijoje turi labai ilgas, šimtmečiais skaičiuojamas tradicijas. Per tuos metus Rūmai įgijo didelį visuomeninį svorį ir autoritetą tarp valdžios atstovų.
Šiandien Rūmai Vokietijoje, vienijantys visus verslininkus, traktuojami kaip labai stipri interesų grupė. Todėl visų šalies valdymo lygių politikai ir valdininkai glaudžiai bendradarbiauja su Rūmais ir nuolat konsultuojasi su verslininkus atstovaujančiomis institucijomis priimdami ir vykdydami politinius sprendimus.
Akcentuota bendradarbiavimo svarba
Lietuvos delegacija vizito metu apsilankė Šlezvigo ir Holšteino vyriausybėje, susipažino su šios žemės ekonomika bei politinio bendradarbiavimo su Lietuva galimybėmis.
Mūsų šalies delegaciją taip pat priėmė ir Kylio merė Angelika Volquartz. Miesto vadovė pabrėžė, kad Kylio savivaldybė labai vertina partnerystės su Baltijos šalimis galimybę ir visokeriopai siekia stiprinti politinius bei ekonominius ryšius su Lietuva.
Neliko užmirštas ir įžymusis Kylio uostas. Apsilankę uoste veikiančiose įmonėse Lietuvos delegatai diskutavo, kokią įtaką jūrinė veikla turi Kyliui, jo ekonomikai, kaip būtų galima plėtoti bendradarbiavimą su Lietuvos jūrų uostais. Kylio uosto atstovai pasidžiaugė, kad šiuo metu keltų maršrutas Kylis – Klaipėda yra vienas iš perspektyviausių.
Baigiamasis projekto etapas – Vilniuje
Susipažinę su Vokietijos ir Švedijos verslo savivaldos sistemomis Lietuvos Rūmų atstovai sieks savo darbe diegti pačias geriausias projekte dalyvavusių šalių veiklos gaires. Birželio 14 d. Vilniuje įvyks baigiamasis projekto etapas – viso projekto aptarimas. Susirinkusieji į aptarimą Rūmų atstovai ketina paruošti rekomendacinį dokumentą dėl verslo savivaldos veiklos ir teikiamų paslaugų tobulinimo Lietuvoje.
2005.07.08
Projektas subrandino Lietuvos PPAR naujiems pokyčiams.
Lietuvos PPAR veiklos pokyčiai vertinti tarptautiniame projekte
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai (Panevėžio PPAR) baigia savo darbuotojų įgyvendintą ir ES lėšomis remiamą projektą, kuris turi atsakyti į pagrindinį klausimą – kaip turi keistis Lietuvos Rūmų veikla, atsižvelgiant į pokyčius, kuriuos į šalies verslą įnešė narystė Europos Sąjungoje.
Panevėžio PPAR vykdė projektą „Prekybos ir pramonės rūmų veiklos pokyčiai Europos Sąjungoje tenkinant verslo poreikius“, Nr. 6528901-01-01-0019. Šis projektas finansuojamas pagal Europos Bendrijos 2002 metų PHARE programos „Bendradarbiavimas abipus sienos (BAS) iniciatyvinė programa Baltijos jūros regionui“ (Nr. 2002/000.637) Smulkių projektų fondo priemonę.
Šiame tarptautiniame projekte, be keturių Lietuvos Rūmų (Panevėžio, Šiaulių, Kauno ir Vilniaus) ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, dalyvavo Vokietijos ir Pietų Švedijos Rūmų atstovai.
Pasak Panevėžio PPAR generalinio direktoriaus Vytauto Kazakevičiaus, šio projekto atsiradimą nulėmė naujos aplinkybės – Lietuvai tapus ES nare, tam tikros permainos atsirado ir šalies prekybos, pramonės ir amatų rūmų veikloje.
„Šio projekto esmė – įvertinti Lietuvos Rūmų veiklas ir teikiamas paslaugas, geriau susipažinti su Vokietijos ir Švedijos prekybos rūmų veikla, įvertinti, įmonių veikloje atsiradusius pokyčius ir kaip turi pasikeisti Lietuvos Rūmų veikla, kurių misija yra atstovauti verslą“, – sakė šio projekto koordinatorė, Panevėžio PPAR Tarptautinių ryšių skyriaus projektų vadovė Vaida Lukošiūtė. Šis projektas buvo įyvendino keturiais etapais. Pirmasis darbininis susitikimas – seminaras vyko š.m. sausio mėn. 25-27 d. Panevėžyje, antrasis – Malmėje, Švedijoje š.m. kovo mėn. 22-24 d., o trečiasis – Kylyje, Vokietijoje š.m. gegugžės mėn. 23-25 d.
Iš švedų galima pasimokyti rinkodaros
Ketvirtasis susitikimas įvyko š.m. birželio 14-ąją Vilniuje, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijoje, kur buvo apibendrinti pasiekti projekto rezultatai. Jame dalyvavo projekto organizatoriai Panevėžio PPAR ir kiti Lietuvos Rūmų atstovai. Susitikimo metu buvo padarytos išvados ir nubrėžtos sektinos gairės iš seminarų Panevėžyje, Pietų Švedijoje ir Vokietijoje.
Apie 2,5 tūkst. narių įmonių turintys Pietų Švedijos Rūmai, kuriuose narystė yra laisvanoriška, savo veikla ir struktūra yra artimi Lietuvos Rūmams.
„Mums aktualiausia švedų patirtis. Iš jų mes galime pasimokyti aktyvios rinkodaros. Pietų Švedijos Rūmai pateikia savo esamiems nariams konkrečią, orientuotą pagal tam tikrą verslo rūšį, informaciją. Verta pasimokyti ir švediškos reklamos, kuri padarė Rūmų vardą ir tinklą labiau žinomą verslininkų ir visuomenės tarpe“, – akcentavo projekto koordinatorė.
Apie 250 narių turinčiuose Panevėžio PPAR ateityje ketinama įkurti Rūmų narių skyrių, kuris aktyviau dirbtų ir bendrautų su nariais, analizuotų jų poreikius bei siektų kuo geriau juos tenkinti.
Vokiečių patirtis – perspektyvai
Kylio prekybos ir pramonės rūmai Vokietijoje, pasak V.Lukošiūtės, savo struktūra skiriasi nuo Lietuvos Rūmų ir yra daugiau sektina perspektyva ateityje. Kylio Rūmuose, vienijančiuose daugiau nei 60 tūkst. narių, yra visuotinė įmonių narystė, tad kolegos Vokietijoje gali pilnai atstovauti Rūmų narių interesus pagal visus ūkio sektorius. Labai didelį dėmesį vokiečiai skiria bendravimui su savo nariais, ypač daug padeda pradedantiesiems verslininkams – konsultacijos, verslo plano sudarymas, pagalba gaunant kreditą banke.
Kaip sakė V.Lukošiūtė, kolegų užsienyje patirtis Panevėžio PPAR bus naudinga tobulinant bendravimą tiek su esamais, tiek su būsimais nariais, gerinant įmonių atstovavimą tiek regioniniame, tiek respublikiniame lygmenyje bei teikiant įmonėms įvairias konsultacijas ir papildomas paslaugas.
Projekto pabaiga numatyta š.m. rugsėjo 30-ąją. Iki tos datos, pasak jo koordinatorės, bus parengtas galutinis dokumentas su išvadomis ir rekomendacijomis, kokius teigiamus pokyčius ir naujas paslaugas į savo veiklas galėtų įtraukti Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija.
