• Metalo sektoriaus įmonių darbuotojų kompetencijų tobulinimas
  • Metalo sektoriaus įmonių darbuotojų kompetencijų tobulinimas

    Metalo sektoriaus įmonių darbuotojų kompetencijų tobulinimas

    REINFORCE METAL COMPETENCES

    „METALO SEKTORIAUS ĮMONIŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMAS“

    Mokymo poreikių įmonėse nustatymo metodologija, remiantis procesais ir nacionaline kvalifikacijų sistema

    KOORDINATORIAI IR PARTNERIAI

    • FEDERACION VIZCAINA EMPRESAS DEL METAL – FVEM (ES): Jaime Fernández (metal@fvem.es
    )
    • FONDO FORMACION EUSKADI – FFE (ES): Marta Palacio (martapa@ffeuskadi.net
    )
    • ASOCIACIÓN DE EMPRESARIOS DE AUTOMOCIÓN DE GIPUZKOA – AEGA (ES): Juan María López (jlopez@aega.es
    )
    • FUNDACIÓN PARA LA FORMACIÓN TÉCNICA EN MÁQUINA HERRAMIENTA (ES): Imanol Ulacia (ulacia@imh.es
    )
    • KAUNAS CHAMBER OF COMMERCE, INDUSTRY AND CRAFTS (LT): Lina Kaminskienė (libo@chamber.lt
    ), Tercizijus Varkala (terus@chamber.lt
    )
    • INSTITUTUL DEI STIINTE ALE EDUCATEI – ISE (RO): Ciprian Fartusnic (cipf@ise.ro
    )
    • SWEDISH TELEPEDAGOGIC KNOWLEDGE CENTER – STPKC (SE): Kennet Lindquist (kennet.lindquist@pedagogic.com
    )

    SITUACIJOS APŽVALGA

    Tęstinis profesinis mokymas vystosi lygiagrečiai keturiomis ašimis:
    1) Europoje vyraujantys kokybės modeliai (EFQM ir ISO sertifikavimas) įmonėms siūlo valdymo modelį pagal procesus, kuris tobulina ar net pakeičia tradicinį valdymą pagal funkcinius skyrius.
    2) Kalbant apie žmogiškuosius resursus, profesinių kompetencijų valdymas suteikia lankstumo paskirstant užduotis ir funkcijas, nepriklausomai nuo tradicinės poros darbo vieta – asmuo, bet galvojant apie procesui vykti ir atlikti reikalingas profesines kompetencijas.
    3) Viena iš pagrindinių tęstinio mokymo prielaidų yra mokymosi poreikių nustatymas. Tradiciniai metodai paremti asmens veiklos analize – ką jis/ji daro. Šiuo metu būtina analizuoti veiklą, nepriklausomai kas ją vykdo.
    4) Profesinės kvalifikacijų sistemos, arba oficialios nuorodos, gali būti vertinamos kaip esmines nuorodos tęstiniam mokymui, nes jos aprašo esamas ir reikiamas profesines kompetencijas konkrečioje gamybos grandyje. Projekte DIPROCU (E/01/B/F/PP-115.555, kurį Leonardo da Vinči agentūra atrinko kokybės prizui) sukurta metodologija įmonių mokymosi poreikių nustatymui leidžia suskaidyti įmonės veiklą į procesus, nustatyti esminius procesus ir tuo pačiu nustatyti su jais susijusias profesines kompetencijas, o taip pat palyginti šias kompetencijas su veikiančiais modeliais ar nuorodomis (pavyzdžiui, profesiniais standartais) atsižvelgiant į svarbiausias 4 tęstinio mokymo ašis. DIPROCU metodologija buvo sukurta ir išbandyta siekiant sustiprinti profesinio mokymo kokybę ir padidinti konkurencingumą, įdarbinamumą, skaidrumą ir darbo jėgos mobilumą. Europiniame projekte sukurta DIPROCU metodologija gali būti pilnai pritaikyta ir perkelta į kitą aplinkos situaciją ar sektorių.
    Iš kitos pusės, nėra jokių abejonių, kad gamybinės SVĮ yra veikiamos bendrųjų faktorių: didėjanti delokalizacija, pertekliniai gamybiniai pajėgumai, procesų automatizacija, specializacija ir naujų konkurentų sektoriuje atsiradimas (ypač Rytų ir Azijos šalys). Šalia šių iššūkių, atsiveria ir naujos galimybės: personalo ir kitų specialistų sektoriuje kvalifikacinių gebėjimų identifikavimas ir jų įvertinimas, perkėlimas į kitus sektorius ar veiklas, kurios yra labiau specializuotos ir konkurencingesnės. Šios priemonės padėtų įmonėms greičiau ir efektyviau restruktūrizuotis, tuo gaunant papildomos naudos iš turimų žinių.

    TIKSLAS

    Projektas „METALO SEKTORIAUS ĮMONIŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMAS„, naudodamas įmonių mokymo poreikių nustatymo metodologiją DIPROCU yra skirtas sektoriuje dirbančių žmogiškųjų išteklių įdarbinamumo išskirtinumui ir lankstumui užtikrinti, sukuriant elektroninę mokymo sistemą esminių kompetencijų, kurios galėtų būti jungiančiomis vieną sektorių su kitu ekonominės veiklos sektoriumi, ugdymui. Šiame projekte jungiančiosios kompetencijos bus laikomos tokios, kurios leidžia gamybinio sektoriaus (skirtinguose sub-sektoriuose: metalurgija, metalo produktų gamyba, mašinų ir elektros prietaisų gamyba ir pan.) darbininkams pereiti į kitus sektorius – statybos, automobilių gamybos pramonė ir panašiai. Šie tikslai gali būti apibrėžti tokiais teiginiais ir tikslais:
    • Sektoriaus (ir sub-sektorių) veiklos ir profesinės darbo vietos, į kurias galima būtų pereiti, gamybiniame sektoriuje tyrimas.
    • Jungiamųjų kompetencijų atrinkimas ir aprašymas (naudojant DIPROCU metodą) įgalinantis konversiją į kitą sektorių (sub-sektorių) ir sukurti jų kompetencijų rekomendacijas.
    • Sukurti metodologinę priemonę-gidą ir tobulinti darbininkų „jungiančiąsias kompetencijas“.
    • Detalizuoti ir išbandyti e-mokymo didaktinę metodologiją kompetencijų, atitinkančių personalizacijos, svarbumo ir lankstumo principus ir sumažinančių sunkumus siekiant mokymosi visą gyvenimą, ugdymui.
    • Formuoti tarptautinį požiūrį į problemą, įtakojančią visą ES.
    • Remti kvalifikacijų skaidrumą ir vystyti bendras skirtingų darbų kompetencijas. Projektas, kurį koordinuoja Metalo įmonių asociacijos (FVEM), ketina įtraukti svarbias valstybines ir privačias mokymo, įvertinimo ir konsultacines organizacijas, prekybos, pramonės rūmus ir kitas nevyriausybines organizacijas iš Ispanijos, Rumunijos, Švedijos ir Lietuvos, kurios turi sukauptą dalyvavimo europiniuose projektuose patirtį.

    REZULTATAI

    Pagrindinis projekto rezultatas – integruota e-mokymo sistema, paremta naujausiomis informacinėmis technologijomis, skirta darbininkų bendrųjų kompetencijų tobulinimui, kurios suteiktų įmonėms galimybę reorganizuotis ir būti konkurencinga rinkoje: šios svarbiausios kompetencijos būtų jungiančia grandimi pereinant prie kitos ekonominės veiklos.

    TIKSLINĖ GRUPĖ

    Šių kompetencijų nustatymas teigiamai paveiks skirtingas grupes: įgijus svarbiausias skirtingų sektorių jungiančiąsias kompetencijas, darbininkams bus lengviau išlaikyti savo darbo vietas, padidės jų įsidarbinimo galimybės. Įmonėms tai padės pasinaudoti naujomis verslo galimybėmis, kurios atsiras per kompetentingus specialistus; pagerinti sektoriaus įvaizdį, išplėsti veiklas ir padidinti organizacijos lankstumą.








Skip to content