Daugumos mokyklos suole sėdinčių jaunuolių ateities vizija panaši: išlaikius brandos egzaminus studijuoti didmiestyje ar užsienyje ir vėliau ten įsitvirtinti. Deja, retas, o ypač įgijęs paklausią specialybę ryžtasi grįžti į gimtuosius Kėdainius. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialo atstovai, siekdami išsiaiškinti, kokių pokyčių reikia mūsų mieste, kad jaunimas Kėdainius imtų matyti kaip patrauklią vietą įgyvendinti savo profesines ambicijas bei gyventi, inicijavo apskritojo stalo diskusiją.
Diskusijoje „Jaunimo užimtumo galimybės Kėdainiuose“ dalyvavo rajono savivaldybės, Švietimo pagalbos tarnybos, Užimtumo tarnybos, Kėdainių profesinio rengimo centro, verslo atstovai, jaunimas ir jaunimo reikalų koordinatoriai bei karjeros specialistai. Renginio metu aptartos jaunimo įsidarbinimo, verslumo bei užimtumo galimybės ir sąlygos Kėdainių mieste, numatytos nacionalinės bei regioninės priemonės. Diskusiją moderavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialo pirmininkas Egidijus Žaltauskas, Kėdainių krašto kredito unijos vadovas.
Pernai Kėdainių rajone buvo registruota 120 smulkaus ir vidutinio verslo įmonių. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialo direktorė Ramunė Gustienė atkreipė dėmesį į plačiai eskaluojamą problemą. „Jaunimui išvykstant iš regionų, tokio dydžio miestuose kaip Kėdainiai įsikūrę darbdaviai neranda darbuotojų. Itin trūksta kvalifikuotų specialistų, ypač įgijusių inžinerinį išsilavinimą. Žinoma, problema yra ir potencialių darbuotojų netenkinantis darbo užmokestis. Dar viena kliūtis – jaunimo motyvacijos stoka. Jiems sunku prisiimti atsakomybę, jie nori greitų rezultatų, – sako R. Gustienė. – Įmonės skundžiasi, kad nėra darbuotojų, o mūsų rajone yra daugiau kaip 500 bedarbių jaunuolių. Kodėl? Turime ieškoti sprendimų.“
Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Kėdainių skyriaus paslaugų darbdaviams konsultantė Aušrelė Cironkienė pristatė jaunimo nedarbo situaciją mūsų rajone. „Šių metų kovo 1 dieną Užimtumo tarnybos Kėdainių klientų aptarnavimo skyriuje bedarbio statusu buvo registruota 517 jaunuolių 16–29 metų amžiaus. Jauni darbo neturintys asmenys kovo pradžioje sudarė 18 proc. visų skyriaus klientų, praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu buvo registruotas 501 jaunuolis ir tai sudarė 16,4 proc. visų registruotų bedarbių, – duomenis pristato A. Cironkienė. – Registruotas jaunuolių nedarbas rajone kovo 1 d. sudarė 7,4 proc., prieš metus – 6,9 proc. Šiuo metu šalyje registruotas jaunimo nedarbas siekia 7,6 proc.“
A. Cironkienė pateikė ir darbo neturinčio jaunuolio profilį. „52,2 proc. sudaro moterys. 56,2 proc. jaunuolių visiškai neturi profesinio pasirengimo. Neturinčių darbinės patirties yra 24,2 proc. Tik 10,3 proc. jaunuolių turi aukštąjį išsilavinimą, 28,2 proc. – vidurinį, 36,2 proc. turi profesiją, 53,6 proc. jaunuolių yra nekvalifikuoti. Taigi, pagrindinė bėda – nekvalifikuotas jaunimas, kuris pas mus ateina nežinodamas, ko nori. Tiesa, jie žino, kad nori didelių pinigų, o tokio atlyginimo darbdaviai jiems negali pasiūlyti – tik minimalų darbo užmokestį“, – sakė Užimtumo tarnybos atstovė. Ši įstaiga kasmet įgyvendina įvairias priemones, padedančias jaunimui įsilieti į darbo rinką, įgyti kvalifikaciją, ją pakeisti ar susikurti darbo vietą sau pačiam.
Šiuo metu Kėdainių rajone yra 5 tūkstančiai 14–29 m. amžiaus jaunuolių. Diskusijoje dalyvavusi savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Justina Koriznaitė pasidalijo džiugia žinia, jog pernai pirmąsyk įgyvendinta rajono jaunimo integracijos į darbo rinką programa rajono tarybos patvirtinta ir šiemet. Be to, šiai jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programai 2023 m. skirta ir dvigubai daugiau lėšų – 7 000 eurų. Taigi dalyvaudami programoje įsidarbinti galės daugiau jaunuolių.
„Programa skirta 14–19 metų jaunuoliams, kurie mokosi Kėdainių rajono ugdymo įstaigose, ir darbdaviams, veiklą vykdantiems taip pat mūsų rajono teritorijoje, – apie praėjusią vasarą sėkmingai startavusią programą pasakoja J. Koriznaitė. – Jaunuolis gali būti įdarbinamas vieno ar dviejų mėnesių laikotarpiui pasirinktinai (liepos–rugpjūčio mėnesiais – ne ugdymo proceso metu). Darbdavys už vieną įdarbintą jaunuolį per mėnesį gauna 350 eurų subsidiją. Pernai šiai programai skirta 3 500 eurų. Dalyvauti norėjo per 20 jaunuolių, bet finansavimo pakako tik šešiems.“
Programoje dalyvauti norinčių jaunuolių ir darbdavių registracija prasidės gegužės 8 d. ir tęsis iki birželio 9 d.
Diskusijoje dalyvavę rajono moksleiviai atskleidė, jog rinkdamiesi studijų kryptį ir profesiją jie prioritetu laiko ne atlyginimo dydį, o širdžiai mielą veiklą. „Norėčiau studijuoti kūrybos komunikaciją ar vadybą, – planais dalijasi kitąmet abituriente tapsianti „Atžalyno“ gimnazijos moksleivė Vaiva Lukošiūtė. – Man svarbu, kad pasirinkta profesija teiktų džiaugsmo. Kol kas, kiek tenka kalbėtis su bendraklasiais, po studijų jie neketina grįžti gyventi ir dirbti į Kėdainius. Visi nori likti didmiestyje. Bet gal mums tik dabar taip atrodo, gal pagyvenus dideliame mieste, atsiras tokių, kurie supras, kad tai ne jiems ir grįš į Kėdainius.“
„Atžalyno“ gimnazijos moksleivis Dominykas Klimavičius kitąmet taip pat laikys brandos egzaminus. Vaikiną domina tikslieji ir gamtos mokslai. Šių sričių specialistų stygius darbo rinkoje itin jaučiamas. „Man sekasi matematika, fizika, tad dėmesys krypsta į inžinerijos ar elektronikos studijas. Dar patinka chemija. Taigi profesijų pasirinkimas platus, – džiaugiasi Dominykas. – Vis tik rinkdamasis studijų kryptį nesidomiu, kokių specialistų dabar trūksta. Profesiją renkuosi pagal pomėgius – kad patiktų dirbti savo darbą, – sako jaunasis pašnekovas, o paklaustas, ar mato savo ateitį Kėdainiuose, atskleidžia, kur galėtų būti šio miesto potencialas. – Kėdainiai – gražus, be to, gimtasis miestas. Mielai čia grįžčiau dirbti ir gyventi po studijų, jei būtų daugiau įdomių laisvalaikio leidimo vietų bei galimybių.“
Akvilė Kupčinskaitė, „Rinkos aikštė“
