Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, vienijantys daugiau kaip 2000 gamybos, prekybos ir kitų sektorių įmonių bei atstovaujantys verslo interesams balandžio mėn. raštu kreipėsi į LR Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, Ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę bei Viešųjų pirkimų tarnybos direktorių Darių Vedricką. Šiuo metu rūmai gauna nemažai narių užklausų dėl kylančių problemų, vykdant viešųjų pirkimų sutartis, kai dėl susidariusios geopolitinės situacijos, ES sankcijų ir tiekimo grandinių trūkinėjimo, kainų šuolių jų keitimas priklauso tik nuo užsakovų geranoriškumo, o vienodos pozicijos ir lankstesnio požiūrio iš Lietuvos Respublikos valstybės institucijų trūksta. Daugiau informacijos apie kreipimąsi ir jame rūmų pateiktus pasiūlymus rasite čia.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija išnagrinėjo rūmų pasiūlymus ir pateikė Ministerijos kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba suderintą nuomonę dėl šių pasiūlymų (žemiau pateikiamas atsakymo tekstas):
Norėtume informuoti, kad viešojo pirkimo sutarties keitimą reguliuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnis, į kurį perkeltos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva), 72 straipsnio nuostatos. VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintos išsamios viešojo pirkimo sutarties keitimo taisyklės, leistinos situacijos, kurių pagrindu šalys gali pakeisti viešojo pirkimo sutartis. Pažymėtina, kad pagal VPĮ 89 straipsnio 5 dalį, jeigu vykdomos viešojo pirkimo sutarties pakeitimas atliekamas kitais negu apibrėžti VPĮ 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse atvejais, tokiam pakeitimui atlikti turi būti atliekama nauja pirkimo procedūra pagal VPĮ reikalavimus. Tai reiškia, kad VPĮ yra įtvirtintas baigtinis viešojo pirkimo sutarčių keitimo pagrindų sąrašas, kuris negali būti papildytas Civilinio kodekse numatytais sutarčių keitimo pagrindais, o visais kitais VPĮ nenurodytais atvejais turi būti atliekamas naujas pirkimas, o ne taikoma sutarties keitimo procedūra.
Nors VPĮ nurodytas sutarčių keitimo pagrindų sąrašas negali būti plečiamas, teisinės galimybės keisti pasirašytas viešųjų pirkimų sutartis esant ženkliai pasikeitusioms žaliavų kainoms rinkoje ir (ar) sutrikus tiekimo grandinėms yra numatytos Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio 1°dalies 1 ir 3 punktuose (kurie leidžia pakeitimus pirkimo dokumentuose aptartomis sąlygomis arba dėl aplinkybių, kurių protinga ar apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti). Plačiau teisinės sutarčių keitimo sąlygos yra apžvelgiamos Viešųjų pirkimų tarnybos išplatintame pranešime pirkimų vykdytojams dėl galimų viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainų ir kitų sąlygų peržiūrėjimo, su kuriuo galima susipažinti naudojantis šia nuoroda: https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/del-viesojo-pirkimo-pardavimo-sutarciu-kainu-ir-kitu-salygu-perziurejimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-969/2020 yra pažymėjęs, kad nei iš VPĮ ar kitų įstatymų, nei iš kasacinio teismo praktikos neišplaukia, kad teisė ar pareiga inicijuoti (teikti siūlymą kitai šaliai) galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimą priklauso išimtinai perkančiajai organizacijai ir kad, pastarajai nesiimant iniciatyvos keisti viešojo pirkimo sutarties, tiekėjas negali sutarties keitimo inicijuoti pats. Teisė inicijuoti sutarties pakeitimą pirmiausiai priklauso tai sutarties šaliai, kuri, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, susidūrė su sunkumais, suvaržymais ar kliūtimis, net jei pastarieji atsirado ne dėl sunkumus patiriančios šalies kaltės.
Įvertindama tai, kad sutarčių keitimui VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu reikalingas abiejų sutarties šalių susitarimas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija raštu paragino visas ministerijas ir savivaldybes ir joms pavaldžius pirkimų vykdytojus bendradarbiauti su verslu ieškant geriausių susidariusios situacijos sprendimų.
Jūsų rašte nurodoma, kad statybos darbų kainos ir sąmatos yra skaičiuojamos vadovaujantis esamojo laiko nustatytais įkainiais, nevertinant įprasto atlyginimų bei produktų kainų augimų keleriems metams į priekį. Taip pat pažymima, kad vykstantys viešųjų pirkimų bei statybos procesai vyksta kelerius metus nuo skaičiuojamosios kainos sudarymo momento, todėl siūloma tokią sąmatų sudarymo metodiką keisti vertinant ir numatant įkainius vadovaujantis ne konkrečiu (duotuoju) momentu, o įvertinant prognozuojamą infliaciją, darbo užmokesčio pokytį, žaliavų, įrenginių kainų pokyčius.
Pažymėtina, kad viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai nereguliuoja, kaip turi būti apskaičiuojama viešiesiems pirkimams siūloma kaina. Kokią kainą siūlyti sprendžia pats tiekėjas, įvertindamas pirkimo dokumentų sąlygas (sutarties kainodarą, taikytinas kainos perskaičiavimo sąlygas, sutarties vykdymo trukmę ir kitas svarbias aplinkybes), ekonomines prognozes ir prisiimdamas su šiuo sprendimu susijusią riziką.
Jūsų rašte siūloma skatinti savalaikį atsiskaitymą tarp rinkos dalyvių leidžiant taikyti didesnius delspinigius ar juos diferencijuojant (pvz., vėluojant 10 dienų taikyti 0,02 proc., vėluojant daugiau nei 10 dienų – 0,2 proc.) ir įpareigoti perkančiąsias organizacijas ir privataus sektoriaus užsakovus privalomai pateikti rangovui draudimo laidavimo raštą ar banko garantiją dėl savalaikio atsiskaitymo su rangovu.
Pažymėtina, kad Lietuvoje atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai nustato Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. vasario 16 d. direktyva 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius.
Manytina, kad esamas reguliavimas tinkamai skatina savalaikį atsiskaitymą tarp rinkos dalyvių ir atitinka Direktyvos 2011/7/ES reikalavimus, todėl keisti esamo reguliavimo šiuo metu nenumatoma. Pirkimų vykdytojai taip pat susiduria su finansiniais iššūkiais dėl padidėjusių viešųjų pirkimų pasiūlymų kainų ir prašymų peržiūrėti pasirašytų sutarčių kainas. Neturint duomenų, kad viešojo sektoriaus mokėjimai tiekėjams vėluoja sistemingai, didinti viešojo sektoriaus išlaidas papildomais įpareigojimais teikti garantinius raštus neplanuojama.
Vis dėl to suprantant atsiskaitymo laiku su rinkos dalyviais svarbą esant šiai sudėtingai ekonominei situacijai numatoma paraginti pirkimų vykdytojus griežtai laikytis sutartyje numatytų atsiskaitymo terminų su prekes pristačiusiais, paslaugas ar darbus atlikusiais tiekėjais.
