Didėja Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius. Siekiant užtikrinti jų legalų darbą ir socialines garantijas, nuo balandžio 1 d. keičiasi duomenų apie įdarbintus užsieniečius pateikimo „Sodrai“ tvarka.
Iki šiol visi įdarbinti asmenys buvo skirstomi į apdraustųjų kategorijas tik pagal draudimo rūšis – nereikėjo nurodyti, ar jie yra užsieniečiai.
Nuo balandžio pradžios darbdaviai, priėmę asmenį į darbą, pranešime „Sodrai“ turės pažymėti, ar asmuo yra užsienietis, nurodyti asmens gimimo datą, jei žmogus neturi Lietuvoje suteikto asmens kodo bei nurodyti užsieniečiui suteiktą interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio kodą (ILTU kodas).
Pranešimas teikiamas per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą www.sodra.lt/draudėjai, pasirinkus naujos 11 versijos 1-SD formą.
Darbdaviai, kurie per draudėjo paskyrą pateiks pranešimą apie įdarbinto užsieniečio valstybinio socialinio draudimo pradžią, gaus priminimą apie būtinybę pateikti papildomą informaciją apie Lietuvoje dirbantį užsienietį (LDU formą). Šią informaciją per „Sodros“ sistemą renka Valstybinė darbo inspekcija ir Užimtumo tarnyba.
Dalis Lietuvoje dirbančių užsieniečių nėra draudžiami socialiniu draudimu pagal galiojančias tarptautines sutartis, kitų ES valstybių narių išduotas pažymas. Kai kurie trečiųjų šalių piliečiai, kurie komandiruoti pas Lietuvos darbdavį, dirba kitoje ES valstybėje – tai reiškia, kad jiems taikomas kitos ES valstybės narės, kurioje dirba, socialinis draudimas. Tokiais atvejais nereikia teikti „Sodrai“ pranešimo apie įdarbinto užsieniečio socialinį draudimą (1-SD forma). Darbdaviai turi tik pateikti informaciją apie Lietuvoje dirbantį užsienietį (LDU formą) – ji bus reikalinga Valstybinės darbo inspekcijos ir Užimtumo tarnybos funkcijoms vykdyti.
Kad būtų sumažinta darbdavių administracinė našta, nuo balandžio 1 d. tie darbdaviai, kurie teikia informaciją apie dirbančius komandiruotus užsieniečius, neprivalės teikti duomenų apie komandiruotam darbuotojui taikomas garantijas.
Ar darbdavys turi sumokėti socialinio ir sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, jeigu skiria vienkartinę kompensaciją (ne didesnę kaip 730 Eur) savo darbuotojui Ukrainos piliečiui? Jeigu ši kompensacija skiriama nepaprastosios padėties Lietuvos Respublikoje metu, tokia išmoka nėra apmokestinama socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokomis, išskyrus atvejį, kai darbdavys įteikia piniginę dovaną, kuri apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. Plačiau: Įmokų klausimai | www.sodra.lt
Artimiausiu metu planuojamas Vyriausybės nutarimu patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių pakeitimas, kuriuo būtų numatyta, kad dėl karo Ukrainoje su finansiniais sunkumais susiduriantiems verslams netaikomas įmokų išieškojimas ir numatomas socialinio draudimo įmokų atidėjimas iki 6 mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, darbdavys turi pareigą atleisti darbuotoją nuo darbo išsaugant jam darbo vietą, jeigu tai būtina visuomeninėms valstybinės, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti. Taigi, jeigu Ukrainos piliečiui dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos Ukrainoje suteikiamos nemokamos atostogos, darbdavys pildydamas 12-SD pranešimą turi pasirinkti 05 priežastį („neatvykimas administracijos leidimu“).
Minėta tvarka pateikus 12-SD pranešimą Ukrainos piliečiui už atitinkamą laikotarpį nebus skaičiuojamos sveikatos draudimo įmokos.
Plačiau: Įmokų klausimai | www.sodra.lt
Pagal Darbo kodekso 120 straipsnį darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu. Vadinasi, darbdavys pasitvirtina tiek darbo laiko apskaitos žiniaraščio formą, tiek žymėjimus.
Jeigu darbdavys darbuotoją išleido nemokamų atostogų pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalį, žymima kaip nemokamas atostogas (pvz. NA); jeigu darbuotojas išleistas pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 4 dalį – naudojamas patvirtintas žymėjimas arba darbdavys patvirtina naują žymėjimą.
