Lietuvos Respublikos teisės aktų projektų registre 2020-10-13 užregistruoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, Prezidento dekreto ir įstatymo dėl Susitarimo dėl Europos Sąjungos valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo („Susitarimas“) ratifikavimo projektai [1]. Visuomenė, įskaitant verslo organizacijas, turi teisę teikti pastabas ir pasiūlymus dėl šių teisės aktų projektų 15 darbų dienų (iki 2020-11-04 imtinai) nuo jų paskelbimo.
Įvertinę aplinkybę, kad plačiajai Lietuvos verslo bendruomenei Susitarimo esmė ir jo pasekmės gali būti nepakankamai aiškios, atkreipiame dėmesį, kad Susitarimo ratifikavimas gali daryti tiesioginę įtaką Jūsų atstovaujamų verslo subjektų teisėms ir interesams, ir siūlome įvertinti poreikį teisėkūros procese išreikšti Jūsų atstovaujamų subjektų poziciją.
1) Susitarimas, jo teisinės pasekmės ir įsigaliojimo procedūra.
2020-05-05 Susitarimu 23 ES valstybės narės susitarė nutraukti tarpusavio (tarp ES valstybių narių sudarytas) dvišales investicijų apsaugos sutartis. Šios dvišalės ES investicijų apsaugos sutartys, kurias Lietuva yra sudariusi su daugeliu ES valstybių narių, saugo užsienio investicijas nuo neteisėto jų nusavinimo, diskriminacijos ir įpareigoja valstybes investicijų atžvilgiu elgtis sąžiningai ir teisingai. Jeigu užsienio investuotojas mano, kad šios jam garantuotos teisės yra pažeistos, jis turi teisę dėl to kreiptis į tarptautinį arbitražą (pvz., ICSID) su prašymu apginti jo teises, pvz., prašyti priteisti jo patirtą žalą.
Ratifikavus Susitarimą ir tokiu būdu Lietuvos Respublikai nutraukus dvišales investicijų apsaugos sutartis su kitomis ES valstybėmis narėmis, užsienio investuotojas nebegalės pasiremti nei tokių sutarčių suteikiama investicijų apsauga nuo neteisėto nusavinimo, diskriminacijos ir pan., nei joje numatyta galimybe kreiptis į tarptautinį arbitražą. Europos Komisija, nors ir yra viešai pareiškusi apie ketinimus įkurti daugiašalį investicinių ginčų sprendimo teismą, iki šiol nėra sukūrusi jokio kito alternatyvaus ginčų tarp valstybių ir užsienio investuotojų sprendimo mechanizmo, kuris galėtų pakeisti šiuo metu egzistuojantį modelį, kai užsienio investuotojų reikalavimai yra nagrinėjami nepriklausomame arbitraže.
Praktinis pavyzdys: Lietuvos investuotojui investavus kitoje ES valstybėje narėje ir jam manant, kad ta valstybė jo investicijas neteisėtai nusavino ar kitaip neteisingai elgėsi jo investicijų atžvilgiu, vienintelė galimybė jam apginti savo pažeistas teises liks kreiptis į tos pačios neteisėtus veiksmus atlikusios valstybės teismus, remiantis tos valstybės įstatymais. Galimybės kreiptis į tarptautinį nepriklausomą arbitražą Lietuvos investuotojas jau nebeturės.
Lietuva Susitarimą yra pasirašiusi[2], tačiau nėra jo ratifikavusi. Jis Lietuvai įsigalios jį ratifikavus įstatymu[3]. Būtent tai ir siūloma padaryti 2020-10-13 paskelbtais teisės aktų projektais.
2) Susitarimo ratifikavimo įtaka Lietuvos verslui.
Lietuvos verslo bendruomenės interesas, manytina, yra Susitarimo neratifikuoti arba neratifikuoti Susitarimo tol, kol nebus sukurtas alternatyvus ir nepriklausomas ginčų sprendimo mechanizmas ES viduje.
Toks Lietuvos verslo interesas kildinimas iš to, kad investuotojai turi turėti galimybę dėl jų pažeistų teisių gynimo kreiptis ne tik į valstybės, kurioje jie investavo, vidaus teismus su ieškiniais prieš tą pačią valstybę, bet ir į nepriklausomą tarptautinį ginčų sprendimo forumą (pvz., ICSID) su prašymu apginti investuotojo pažeistas teises ir tai taikoma:
a)Lietuvos investuotojams, investuojantiems kitose ES valstybėse narėse, bei;
b)užsienio investuotojams iš kitų ES valstybių narių, investuojantiems Lietuvos Respublikoje.
Būtent tokios pozicijos laikosi Liuksemburgas bei Portugalija, kurios nors ir pasirašė Susitarimą, tačiau kol kas jo neratifikavo ir pareiškė deklaraciją/išlygą, kurioje nurodo, kad ragina Europos Komisiją pradėti diskusijas ir derinti su ES valstybėmis narėmis alternatyvaus investicinių ginčų sprendimo mechanizmo įkūrimo projektą. Manytina, kad šios šalys neratifikuos Susitarimo, kol nebus sukurta investicinių ginčų sprendimo ES viduje alternatyva.
Lietuvos verslo bendruomenė, įskaitant lietuviško kapitalo verslą, investuojantį kitose ES valstybėse narėse, bei užsienio investuotojai, investavę Lietuvos Respublikoje iš kitų ES valstybių narių, galėtų laikytis pozicijos, kad:
a)Susitarimo ratifikavimas sukelia didelį teisinį neapibrėžtumą Lietuvos investuotojams, investavusiems kitose ES valstybėse narėse, nes tokie investuotojai nebetenka teisės kreiptis į tarptautinius ir nepriklausomus arbitražus esant jų teisių tose valstybėse narėse pažeidimui;
b)Susitarimo ratifikavimas, kol nėra sukurtas alternatyvus investicinių ginčų sprendimo mechanizmas, neužtikrina efektyvios verslo subjektų teisių gynimo sistemos, ir sukels neigiamas pasekmes, įskaitant galimą užsienio investicijų iškėlimą iš Lietuvos ir pablogins Lietuvos investicinį klimatą;
c)Lietuvos Respublika turėtų pareikšti panašią deklaraciją, kokią jau yra pareiškusios kitos ES valstybės narės, t. y. Liuksemburgas bei Portugalija, ir susilaikyti nuo Susitarimo ratifikavimo kol nebus sukurtas efektyvus investuotojų teisių ir interesų gynimo mechanizmas ES viduje;
d)Lietuvos Respublika savo tolimesnius veiksmus turėtų derinti su tomis valstybėmis, kurios susilaiko nuo ratifikavimo ir reikalauja Europos Komisiją imtis veiksmų nedelsiant užtikrinti efektyvaus investuotojų teisių gynimo mechanizmą.
Kviečiame teikti pastabas ir pasiūlymus dėl teisės aktų projektų iki lapkričio 3 d. el. paštu daiva.vyšniauskiene@chamber.lt
——————————————————-
[1] https://e-seimas.lrs.lt/
[2] Šio Susitarimo išvis nėra pasirašiusios keturios ES valstybės narės: Austrija, Suomija, Švedija, Airija bei buvusi ES Valstybė Narė – Jungtinė Karalystė. Šis Susitarimas joms negalioja.
[3] Šiuo metu Susitarimą yra ratifikavusios keturios ES Valstybės narės: Danija, Kroatija, Vengrija ir Kipras.
