Vasara – puikus metas susipažinti su Lietuvos dvarais. Verslo vadovų klubas tęsia pažintis su Lietuvos dvarais ir apsilankė Babtyno dvare. 500 metų senumo dvaro sodyba turi architektūrinę, istorinę, urbanistinę ir kraštovaizdinę vertę. 1999 m. Mindaugas Šventoraitis įsigijo išlikusius pastatus ir dvarą sutvarkė, pritaikė gyvenimui ir kultūrinei veiklai.
Atvykus į dvarą Kauno verslo vadovų klubo narius pasitiko pats dvaro savininkas Mindaugas Šventoraitis. Dvarininkas ne tik aprodė dvarą, jame esančias ekspozicijas, papaskojo dvaro istoriją, bet ir skaitė paskaitą „Lietuvos dvarų likimai: ekonominiai ir kultūriniai vingiai“.
Prieš daugiau nei 100 metų Lietuvoje buvo 3000 dvarų. Po nepriklausomybės atkūrimo į kultūros vertybių apskaitą buvo patekę 817 dvarų, iš kurių 239, visiškai sunykę arba nebeišlikę, buvo išbraukti iš sąrašo. Šiuo metu kultūros vertybių apskaitoje yra 578 dvarai, apie 300 sutvarkyti ir veikiantys. Padidėjęs dėmesys dvarų kultūrai kelia viltį, kad laikui bėgant bent jau geriausiai išlikę dvarai bus atstatyti, kad į juos sugrįš meno, muzikos, grožio ir išminties dvasia.
Dvarą prie Babtyno kaimo XVI a. įkūrė Šiukštos. Vėliau dvaras priklausė Andriui Vilimavičiui ir Jokūbui Sauginavičiui. Nuo 1697 m. visą šimtmetį dvarą valdė Prozorai. Iki jų valdymo pirmieji dvaro rūmai ir kiti pastatai buvo mediniai, laikui bėgant ne kartą rekonstruoti ir perstatyti. Tik valdant Prozorams, maždaug nuo 1730 m., prasidėjo mūrinių statinių epocha. Babtynas tapo reprezentaciniu dvaru. Rūmai buvo didingi, su dviejų aukštų frontonu, balkonais antrame aukšte, 28 kambariais ir gynybiniu bokštu. Tuo pat metu pastatytas ir lobyno pastatėlis. 1797 m. Babtynas su Sitkūnų kaimu parduotas Burhardui fon Korfui. Netrukus dvarą įsigijo kunigaikščiai Giedraičiai, valdę jį iki 1830 m.. Tuomet dvarą nupirko grafai Benediktas Emanuelis ir Vanda Tiškevičiai, susituokę 1820 metais. Naujasis savininkas 1846 – 1849 m. buvo gubernijos bajorų maršalka. Tiesa, dvarininkas po pralaimėto 1863 metų sukilimo pasitraukė į Paryžių ir ten mirė 1866 metais, nepalikęs nė vieno vyriškos lyties paveldėtojo. Viena iš jo dukterų Marija Tiškevičiūtė (1833 – 1860) 1852 m. ištekėjo už Mykolo Tiškevičiaus (1824 – 1854) ir susilaukė sūnaus Benedikto Henriko. Tiškevičiai trečiajame amžiaus ketvirtyje pastatė eklektinius rūmus. XIX a. II pusėje dvarvietėje stovėjo 16 pastatų. Tiškevičių giminė čia šeimininkavo iki Pirmojo pasaulinio karo. Paskutinysis šios giminės dvaro savininkas – Benediktas Henrikas Tiškevičius (1852 – 1935) ir jo sūnus Benediktas Jonas (1875 – 1948).
1924 m. dvaras nacionalizuotas ( pridėjau dokumento foto- V.M.) ir perduotas generolui Vladui Nagevičiui. Paskutinis dvaro šeimininkas – generolas Vladas Nagevičius (1881 – 1952) čia gyveno 1922 – 1944 metais. 20 ha žemės gavo už Lietuvos kariuomenės kūrimą, vėliau nusipirko daugiau žemės. Jo pavyzdinis ūkis garsėjo erdviomis arklidėmis, kuriose buvo laikomi veisliniai žirgai. Visą dvaro ūkį tvarkė jo žmona Veronika. Stengėsi atgaivinti senąsias tradicijas, taikliai priderindamas jas prie tuometinio gyvenimo ritmo. Dvaras garsėjo Joninėmis, į kurias suvažiuodavo visas Kaunas.
Nuo 1999 prasidėjo naujas 500 metų senumo Babtyno – Žemaitkiemio dvaro gyvenimo etapas. Pasibaigus sovietinio griovimo laikui, išgyveno 4,5 iš 20 pastatų, kažkada buvusio išpuoselėto dvaro. Likus 29 praėjusio tūkstantmečio dienoms, dvaras buvo parduotas. Vieninteliu pirkeju buvo Mindaugas Šventoraitis. Naujasis savininkas po truputį dvarą sutvarkė. Lobynas, buvusi pieninė, buvo įrengtas kaip gyvenamas namas, jis ir vadinamas nameliu. Rūmai po rekonstrukcijos pritaikyti gyvenimui. Įrengta 15 kambarių, 4 vonios, 2 virtuvės, pokylių – koncertų salė, paveikslų galerija, žaidimų kambarys – šachmatinė, biblioteka. Visi kambariai, kaip beje ir prieš šimtmečius, turi pavadinimus. Vieni pakrikštyti istoriniais sumetimais, kaip pvz. avių, kiti pavadinti draugų arba savininkų vaikų vardais. Kluonas įrengtas kaip vasaros koncertų salė, talpinanti 1000 žmonių, taip pat jame yra senovinės žemės ūkio technikos ekspozicija. Svirne laikoma gausi motociklų kolekcija, kurios eksponatai nuo 1920 iki 2000 metų. Tvartas, beveik sugriuvęs, laukia savo atstatymo eilės.
Mindaugas Šventoraitis neapsiribojo vien dvaro atstatymu. Čia surengta daug koncertų, spektaklių, įvairiausių kūrybinių vakarų, švenčių, menininkų plenerų. Šiemet dvare įžymus Lietuvos kino režisierius Algimantas Puipa statė meninį filmą „Miegančių drugelių tvirtovė“. Dvaro kluonas ir kiemas kartais nuomojami pokyliams, vestuvėms, įmonių šventėms. Tokioje ypatingoje ir jaukioje dvaro aplinkoje klubiečiai po ekskursijos bei paskaitos dalinosi mintimis, bendravo ir kūrė ateities planus.
