Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, atsižvelgdama į Rūmų narių pastabas bei pasiūlymus, teikia pastabas bei pasiūlymus dėl Ateities ekonomikos DNR plano:
1. Ilgalaikis šalies „verslo planas“ neturėtų būti išdėstomas daugelyje skirtingo lygio, skirtingų institucijų ar pareigūnų patvirtintuose dokumentuose, jis turėtų būti surašytas viename dokumente, kuriame turi būti nurodyti:
– aiškūs tikslai (visose šalies gyvenimo srityse);
– konkrečios, į tikslo pasiekimą nukreiptos, priemonės, apimančios visas šalies gyvenimo sritis, jų rengimo ar atrinkimo kriterijai;
– priemonių įgyvendinimas ir planuojami pasiekti rezultatai konkrečioje laiko perspektyvoje (investuotos sumos neturėtų būti vienintelis nurodomas kriterijus);
– priemonių efektyvumo ir rezultato pasiekimo vertinimo kriterijai. Tikslų pasiekimas turi būti matuojamas labai aiškia bei daugumai suprantama, tarpusavyje koreliuojančių rodiklių sistema, kurių stebėsena vykdoma nuolat, rezultatai vertinami bei skelbiami viešai (pvz.: absoliutūs ir santykiniai gimstamumo, emigracijos/imigracijos, užimtumo, verslumo, eksporto/importo, BVP, valstybės skolos, biudžeto surinkimo, biudžeto deficito, SODROS biudžeto deficito … ir kt. rodikliai);
– plano ir/ar priemonių koregavimo principai, priklausomai nuo planuotų ir konkrečiai pasiektų rezultatų. Principų turėtų laikytis visos vyriausybės, nes šalies vystymosi strategija turi daug ilgesnius laikotarpius, nei politiniai valdžių kaitos ciklai;
– Ir žinoma, strateginio investicinio plano rengime turi dalyvauti kuo platesnė visuomenės dalis, kad būtų išgirstos bei įvertintos kuo įvairesnės nuomonės. Įvertinti, nežinant konkrečių plane nurodytų priemonių, kurioms planuojamas skirti finansavimas, sąlygų: galimų pareiškėjų, keliamų rodiklių ir finansavimo intensyvumo, kiekvienos priemonės poveikio ekonomikai per 4 darbo dienas yra praktiškai neįmanoma.
2. Kadangi plane nėra aiškiai įvardintų tikslų, jie nėra aprašyti absoliučių ir santykinių rodiklių sistema, tad labai sunku ir vertinti, kaip plane numatytos priemonės (vėlgi, nežinant jų konkrečių sąlygų, planuojamų sumų investavimo terminų) bei joms numatytos sumos prisidės prie konkrečių tikslų įgyvendinimo, kiek ir kokios turės įtakos kiekvienam iš tikslų vertinimo rodiklių.
3. Plane nėra detalios informacijos ir vertinimo, kokioje situacijoje yra atsidūręs ir greitu laiku atsidurs kiekvienas ekonominės veiklos sektorius. Galime drąsiai teigti, kad Lietuvos ekonomika dar visai neseniai išgyveno „aukso amžiaus“ laikus, šalies ūkio struktūra, konjunktūra užtikrino 3-4 proc. augimą kasmet. Pandemijos situacija sutrikdė šalies (ir viso pasaulio) vystymąsi, bet turime aiškiai įsivardinti, kurie šalies ūkio sektoriai, kokių kvalifikacijų darbuotojai, kokios gyventojų grupės, turi poreikį kardinaliai transformuotis artimiausiu laiku.
4. DNR plane kalbama apie Lietuvos ekonomikos transformaciją į tvarią, inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką. Kyla klausimas – į ką tada Lietuva investavo iki šiol? Skaitant ESIF lėšų investavimo strateginius dokumentus, mes tikrai rasime ir šias sąvokas.
5. Taip pat neturėtume pamiršti, kad šalia pridėtinės vertės kūrimo bei ekonominio augimo gyvuoja ir kiti – socialinio balanso, užimtumo bei regionų vystymosi tikslai. Tad prieš nusprendžiant, kokie tikslai turėtų būti keliami Lietuvos ekonomikai, atskiriems verslo sektoriams, siūlome atlikti kiekvieno jų analizę, kad investicija būtų kuo tikslesnė ir efektyvesnė.
6. Bendros DNR plane minimos sumos iš vienos pusės atrodytų įspūdingai, tačiau suplakamos jau suplanuotų ir pradėtų įgyvendinti priemonių sumos su sumomis, kurios taip pat jau buvo suplanuotos konkrečioms priemonėms kituose dokumentuose.
7. Labai svarbūs yra planuojamų investicijų atlikimo terminai, nes palengvinti valstybės pagalbos režimai yra nustatyti tik iki 2020 m. pabaigos. Svarbu pastebėti, kad šalies socialinių ir ekonominių sektorių bei administravimo sistemos pajėgumai greitai „įsisavinti“ ženklesnes sumas – yra gana riboti, juolab, kad ir projektų įgyvendinimui reikalingas ko-finansavimas šiuo metu nėra lengvai prieinamas.
8. Akivaizdu, kad planavimo procesas vyko iš apačios į viršų, tačiau matyti, kad priemonės buvo pasiūlytos ne verslo ar piliečių (juos atstovaujančių organizacijų), bet konkrečių biudžetinių ar valstybės institucijų, ministerijų departamentų, ir daugeliu atvejų tai yra susiję su jų veiklos, bet ne siekiamo rezultato finansavimu. Akivaizdžiai matosi, jog nebuvo vieningo siūlomų priemonių efektyvumo vertinimo, tad galime rasti priemones, kurių bendras poveikis prieštaringas.
9. Manome, kad viešasis administravimas – tai sritis, kuri turėtų transformuotis, keičiant šalies visuomenės ir ūkio DNR. Skaitmenizacijos bei dirbtinio intelekto amžiuje viešojo administravimo efektyvumas turi būti vertinamas nustatant aiškius veiklos tikslus, matuojant rodiklius pagal aiškius kriterijus, keliant viešojo sektoriaus kompetenciją.
10. Manome, kad planuojamomis įgyvendinti priemonėmis valstybė visų pirma turi remti darbo vietų išsaugojimą ir kūrimą tiek tradiciniame, tiek inovatyviame versle, skatinti eksportuojančias įmones atnaujinti ir plėsti eksporto rinkas, kurti naujus produktus ir paslaugas, nes tik tada parama virs investicijomis – darbo vietos generuoja grąžą valstybei, mokesčių pavidalu sukuriama pridėtinė vertė. Kitu atveju, iš prarastų darbo vietų valstybė ne tik kad negaus mokestinių pajamų, bet dar ir patirs didelius kaštus – turės mokėti bedarbio išmokas, spręsti su bedarbyste susijusias socialines problemas. Todėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonės neturėtų būti paliktos tik Užimtumo tarnybos dispozicijoje, nes daug efektyvesnis yra darbuotojų mokymas ir perkvalifikavimas konkrečiose verslo įmonėse – darbo vietoje.
11. Pageidautina, kad plano stebėsenos rodikliai būtų pristatomi viešai ir į siūlymų svarstymą dėl tolesnio plano įgyvendinimo būtų įtraukti visi socialiniai – ekonominiai partneriai. Taip pat pateikiame ir Rūmų narių pasiūlymus bei pastabas konkrečioms DNR plane numatytoms priemonėms.
Rūmų narių pasiūlymai ir pastabos konkrečioms DNR plane numatytoms priemonėms
