Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei IQ žurnalų grupė Kaune surengė antrąjį forumą, skirtą aukščiausio lygio verslo vadovams, akademinės bendruomenės ir politikos lyderiams. Šį kartą forumo tema buvo skirta inovacijoms.
„Inovacijos reikšmingos visose Kauno regiono specializacijos kryptyse – gamyboje, logistikoje, moksle, sveikatos priežiūros sektoriuje. Investicijos į pramonę ir kitas minėtas sritis yra tvarios ekonomikos pagrindas“, – įžanginiame žodyje kalbėjo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Benjaminas Žemaitis.
Forumo dalyviai pasveikino B. Žemaitį ir išrinktą Kauno PPA rūmų prezidentą Zigmantą Dargevičių su naujais visuomeninės karjeros pokyčiais.
„Kaunas 2018: inovacijų santaka“ – forumo pavadinimas yra labai taiklus ir talpus“, – sveikindamas dalyvius Kauno miesto vicemeras Simonas Kairys padėkojo organizatoriams už iniciatyvą sukviesti politikus, verslo ir akademinės bendruomenės atstovus.
Dalyviai diskutavo, kaip sulošti simultaną naujuoju ES finansavimo laikotarpiu, aiškinosi, kas bendra tarp Singapūro, Liuksemburgo ir Naujųjų Vasiukų, svarstė, kas ką seka pritraukiant investicijas, sužinojo, kaip Tamperės regionas išgyveno „Nokia“ korporacijos krizę, kaip „Novameta“ suvaldo kasmetinį 27 proc. augimą, kaip mokslas ir verslas žygiuoja link inovacijų.
„Keturiolika metų žaidėme paprasčiausią žaidimą kryžiukais ir nuliukais. Europos Sąjungos lėšas gavome ir skirstėme lengviausiu keliu, nekurdami naujų darbo vietų, nestiprindami ekonomikos. Noriu išsklaidyti mitą, kad ES pinigų daugiau nebus. Nereikia į tai žiūrėti su baime. Istorinė galimybė mažėja. Teks išmokti padaryti daugiau su mažiau, į ES paramą žiūrėti kūrybiškiau. Mokykimės lošti simultaną“, – kalbėjo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas, lygindamas, ką bendra turi Liuksemburgas, Singapūras ir Naujieji Vasiukai, tęsė, kad Lietuva turi įrodyti esanti simultano sostinė. „Lietuvos bankas parduoda pasitikėjimą, skatinantį inovacijas ir užsienio investicijų pritraukimą. Jis pristatė ir naujus Lietuvos banko veiksmus finansuojant įdomias, inovatyvias idėjas, kurios priimamos į „smėlio dėžę“ ir pasiteisinus po 3-6 mėnesių paleidžiamos į pasaulį: „Tokiu būdu sumažiname ėjimo į rinką barjerą.“ M. Jurgilas užsiminė apie tai, kad Lietuva išleis pasaulyje pirmą numizmatinę skaitmeninę monetą.
„Kas ką seka? Miestas auga, kai ateina investuotojai, ar jie ateina į augantį miestą, kuriame sutvarkyta infrastruktūra, lanksčiai veikiama, įsiklausoma ir laiku reaguojama į pasiūlymus ir rekomendacijas, nestokojama talentų?“ – klausė „Kaunas IN“ įstaigos vadovas Tadas Stankevičius.
T. Stankevičius nagrinėjo Talino atvejį pertvarkant miesto viešąjį transportą, Amsterdamo patirtį, kai architektams buvo suteikta visiška laisvė vystyti vieną kvartalą, Airijos iniciatyvą įgalinti savo piliečių diasporas užsienyje veikti kaip ambasadoriams už tam tikrą monetarinę premiją. „Tai galime sukurti ir Kaune. Galime siekti ne tik sugrąžinti emigrantus, bet ir leisti jiems likti patriotais gyvenant užsienyje“, – teigė T. Stankevičius.
Forume pranešimą skaitęs Petri Rasanenas, Tamperės regiono inovacijų ir įžvalgų tarybos direktorius, dalijosi patirtimi apie sėkmingų inovacijų etapą ir kas atsitinka, kai įvyksta blogų dalykų.
„Prieš 10 metų „Nokia“ susidūrė su krize ir turėjo restruktūrizuoti kompaniją. „Nokia“ vaidmuo Suomijos ekonomikoje buvo vienas lemtingiausių. Ketvirtadalį šalies augimo sudarė „Nokia“. Jos krizė lėmė užimtumo krizę regione. Korporacija parengė „Tilto“ programą. Tai buvo didžiausios korporatyvinės atsakomybės projektas, pasiūlęs kiekvienam darbo netekusiam darbuotojui invidualią galimybę – įsidarbinti kitur, mokytis, persikvalifikuoti, imtis verslo ir kt. Tam buvo skirta daug pinigų. „Nokia“ nutarė labai atsakingai grąžinti Suomijos visuomenei tai, ką ji suteikė korporacijai“,- pasakojo svečias iš Tamperės.
„Gerais laikais būkite pasiruošę blogiems“, – linkėjo P. Rasanenas.
Kaip suvaldyti kasmetinį 27 proc. augimą, kai dauguma užsakymų yra nestandartiniai ir 99 proc. gaminių pateikiami laiku?
„Mes kalbam klientų kalba. Mes pereiname į gamybą be popieriaus. Mes supratome, kad ne žinios ir išsilavinimas, o motyvacija yra svarbiausia. Lygybės principas požiūryje į bet kurį darbuotoją, atvirumas apie įmonės finansus, nebaudimas už klaidas, o atviras jų identifikavimas ir taisymas, valandinis, o ne vienetinis darbo apmokėjimas, pozityvus pasigyrimų „šou“, papildomos atostogų savaitės išdirbus dvejus metus (ir tai nekainuoja taip brangiai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio – jei darbuotojas turi fantazijos atostogoms, jis turi fantazijos ir darbe), dalijimasis pelnu motyvuoja darbuotojus siekti pelno, o ne apyvartos“, – vardijo UAB „Novameta“ direktorius Mindaugas Jonuškis.
KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė Edita Gimžauskienė svarstė, ką daryti, kad mokslas ir verslas susitiktų kuo greičiau, kas turi padėta „ant prekystalio“, kad sudomintų verslą? „Manau, kad mokslininko ir verslininko mąstymo būdas skiriasi. Ir pirmiausia greičiu. Mokslininkas „kaifuoja“ nuo proceso ir rezultato, verslininkas – nuo rezultatų. Reiktų sustoti ir paklausyti vieniems kitų, kad „mokslas plius verslas lygu inovacijos“ formulė suveiktų“, – sakė profesorė, kvietusi pasitikėti ir bendradarbiauti.
Forumo pabaigoje šia tema su profesore diskutavo Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas, „Kitron“ direktorius Mindaugas Šeštokas, „Blaster“ asociacijos vadovė Karolina Stankevičienė. Diskusiją moderavo „Elintos“ generalinis direktorius Vytautas Jokužis: „Ar jūs per toli, ar jūs per brangūs“? Gal ant prekystalio dedamos ne tos prekės, kurių reikia verslui, o gal tos, kurios skirtos straipsniams rašyti? Daug investuota į įrangą, o ar įdėta į talentus?“.
Pasitikėjimas, bendradarbiavimas ir motyvuojančių sėkmės istorijų sklaida. Šie žodžiai „atrakina“ mokslo ir verslo bendradarbiavimą kuriant inovacijas.
