Lietuvai būtinos permainos elektros ir elektroninių atliekų surinkimo ir perdirbimo srityje, kitaip šaliai gresia ES baudos, kalbama ir apie visuotinio atliekų mokesčio įvedimą.
Tai pripažino Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose vykusios apskritojo stalo diskusijos „Kodėl stringa elektroninių atliekų surinkimas ir perdirbimas?“ dalyviai. Diskusijoje kalbėjo visų suinteresuotųjų pusių – gamintojų ir importuotojų, perdirbėjų, valdžios atstovai. Dar neseniai stovėję skirtingose barikadų pusėse gamintojai, importuotojai ir perdirbėjai šiandien jau bendrauja kaip partneriai, ieškantys kompromisų ir siekiantys pažangos dar nemažo „šešėlio“ apimtoje atliekų tvarkymo sistemoje.
„Gamintojai ir importuotojai supranta savo atsakomybę. Mes suinteresuoti, kad dabar brangiausiai kainuojantis atliekų surinkimo procesas būtų skaidrus, racionalus ir efektyvus“, – sakė Elektros ir elektronikos įrangos gamintojų ir importuotojų asociacijos EEPA, vienijančios apie 60 narių, direktorius Giedrius Mikulskas. Jo žiniomis, šiuo metu net 60 proc. elektros ir elektroninių atliekų neapskaitoma, 30 proc. surenka gamintojai ir importuotojai, 10 proc. patenka į sąvartynus. Gali būti, kad didelė neapskaitomų atliekų dalis pelningai eksportuojama. O Lietuva nevykdo ES direktyvos surinkti ir perdirbti 4 kg elektros ir elektroninės įrangos vienam gyventojui per metus.
„Visa atsakomybė šioje srityje nuo valstybės permesta verslui. Jei sistema per penkerius metus nepasiteisino, vadinasi, ji yra ydinga iš esmės“, – kalbėjo „Topo grupės“ atstovas Erikas Kundreckas.
„Vargu ar įmanoma sukontroliuoti 300 Lietuvoje veikiančių metalo laužo aikštelių. Nesunku piktnaudžiauti, kai valstybėje nėra teisingos atliekų apskaitos, savivaldybės vangiai steigia atliekų tvarkymo centrus ir aikšteles“, – kalbėjo UAB „EMP Recycling“ generalinis direktorius Almontas Kybartas.
„Metalo laužo supirkėjams neapsimoka atrinkti ir perduoti elektronines atliekas perdirbėjams. Tai jiems papildomas vargas. Jeigu jie nusiperka atliekų už 600 Lt/t, kodėl turėtų jas perrinkti ir elektronines atliekas nemokamai kažkam atiduoti? Tokiu atveju kai kurie metalo supirkėjai supresuoja visas atliekas“, – pasakoja UAB „Kuusakoski“ atliekų tvarkymo padalinio vadovas Saulius Norkaitis.
Pasak Seimo nario A. Burbos, tikimasi, kad Seimo pavasario sesijoje pagaliau pavyks priimti tris įstatymų paketus. Vienas jų reguliuos regionų atliekų tvarkymo centrų veiklą, kitas susijęs su ES reikalavimų perkėlimu į nacionalinę teisę (dėl delsimo tai padaryti ES jau yra pradėjusi nuobaudos procedūrą Lietuvai), trečiasis aiškiai apibrėš gamintojų atsakomybę. Parlamentaras akcentavo būtinybę rasti visiems priimtiną sutarimą, nes priešingu atveju yra siūloma įvesti visuotinį mokestį, kuris daliai atliekų surinkimo ir perdirbimo verslo reikštų bankrotą. Sutvarkyti apskaitą šioje srityje, kurioje sukasi apie 10 milijonų litų, – vienas iš prioritetinių uždavinių.
Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo strategijos skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Valavičienė atkreipė dėmesį, kad naujos įstatymų redakcijos iš esmės keičia atliekų apskaitos sistemą (naikinamos pažymos, kuriomis buvo „prekiaujama“), bus aiškiau nustatyta gamintojų atsakomybė, nes ji yra „įvairiai interpretuojama“, taip pat bus griežtinama atliekų apskaita.
KPPAR generalinio direktoriaus dr. Vytauto Šileikio siūlymu įmonių atstovai užpildė SVV grįžtamojo ryšio anketas, kuriose pareikšta nuomonė perduodama Europos Parlamentui.
Vasario mėnesį EP po pirmojo svarstymo pritarė tam, kad būtų dar labiau sugriežtinta direktyva dėl elektros ir elektroninių atliekų surinkimo. Siūloma, kad 2016 m. būtų surenkama 65-85 proc. šalyje susikaupusių šių atliekų, 50-75 proc. – perdirbama, o 5 proc. – panaudojama iš naujo.
