Po žiniasklaidoje išsakyto politiko R. Lopatos teiginio „Vos ne visa Lietuva nekenčia verslininkų ir dėl to kalti politikai“ (delfi.lt) rūmų Verslo vadovų klube vyko diskusija šia tema. Kas įskiepijo aukos kompleksą Lietuvoje, kai „kalti visi aplinkui, tik ne aš“ – kalta bloga valdžia, kaltas sukčius direktorius ir panašiai? Kur slypi to fundamentalios priežastys?
Klubo nario, UAB „Verslo aljansas“ vadovo Genadijaus Laškovo nuomone, veikiamas vyraujančios katalikybės Lietuvoje susiformavo verslui ir verslumui nepalankus mentalitetas, priešingai nei protestantiškose valstybėse.
Pamatinės dvasinės nuostatos suformavo tokius lietuvių charakterio bruožus: atsargumas, konservatizmas, ištikimybė tėvų tradicijoms, pasitikėjimas sveiku protu ir patirtimi, pasitenkinimas minimaliu, bet visiems prieinamu pragyvenimo lygiu.
Vidmantas Milius, tarptautinės audito bendrovės apskaitos padalinio vadovas, išreiškė nuomonę, kad lietuviai verslininkai yra pakankamai kūrybingi, drąsūs, išradingi, ir lygindamiesi su kitų šalių verslininkais neturėtų savęs nuvertinti.
UAB „SKS“ vadovas Virginijus Jasaitis pažvelgė į problemą iš kitos, verslo etikos, savęs suvokimo pusės („Jeigu veidas kreivas, nėra ko kaltinti veidrodžio“, „Kas aš esu ir kaip aš atrodau?“) ir oponavo, jog katalikybė Lietuvoje turėjo ne vien tik neigiamos įtakos verslumo raidai, bet ir nesugadino unikalaus, vertingo lietuvio charakterio, kurį verta puoselėti.
V. Jasaitis skeptiškai įvertino pasiūlymus taisyti verslo įvaizdį viešųjų ryšių priemonėmis, nes tai esą gali būti tik trumpalaikė priemonė pridengti defektus, kuriuos reikia taisyti iš esmės.
Buvo paliesta ir vaikų bei jaunimo požiūrio į verslą bei verslininkus tema. Nors verslininkų ar verslo vadovų šeimose augantis dažnas vaikas ar jaunuolis savo ateitį sieja su verslu, didelė jaunosios kartos dalis norėtų dirbti valstybinės tarnyboje ar užsienyje.
Diskusijos metu buvo prieita išvados, kad dėl galimai blogo verslininko įvaizdžio Lietuvoje yra atsakingi visų pirma patys verslininkai, dažnai nepakankamai besirūpinantys formuoti abipusiai naudingus, pagarba grindžiamus santykius tarp darbdavio ir darbuotojo. Buvo pažymėta, kad dažnas darbo ieškantis dėl to mieliau renkasi užsienio kapitalo įmonę, valstybės tarnybą ar tiesiog emigruoja, ieškodamas ne tik didesnio atlyginimo, bet ir norėdamas jaustis gerbiamu, vertinamu už savo darbą. Todėl socialiai atsakingas verslas yra svarbiausias ir bene veiksmingiausias lietuviško verslo įvaizdžio formavimo įrankis.
Įmonės darbuotojų, partnerių, pagaliau savo valstybės gerovė – tai turi rūpėti kiekvienam verslininkui, siekiančiam verslo įvaizdžio gerinimo. Tik atsakingas požiūris į aplinką, kurioje plėtojamas verslas, stabdys jaunimo emigraciją, pakeis visuomenės ir valdžios požiūrį į verslą.
