Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose lankėsi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas, buvęs premjeras Andrius Kubilius.
„Kai valdžios keičiasi, verslui svarbiausia darbų tęstinumas ir nuoseklumas. Jei vienais metais ragins sodinti svogūnus, po ketverių metų – tulpes, nieko gero nebus“, – pradėdamas susitikimą sakė rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis.
Ne pirmą kartą susitikęs su rūmų vadovais ir nariais, dabartinis Seimo opozicijos lyderis pabrėžė, kad nepaisant valdžių kaitos, kai kurie svarbūs darbai privalomai bus tęsiami. Be to, įgavus didžiulę atsakomybę, prieš rinkimus duoti populistiniai pažadai išblėsta, nes tampa aišku, kad manevro galimybė juos įgyvendinti yra labai ribota, o kartais ir visai nėra šansų.
Dabartinės Vyriausybės veiklą buvęs premjeras įvertino kaip „nieko neveikimą“. Prisimindamas, su kokiais pasaulinės krizės iššūkiais buvo lemta susidurti atėjus į valdžią A. Kubiliaus vadovaujamam ministrų kabinetui, Seimo opozicijos lyderis dabartinės Vyriausybės starto sąlygas vertina kaip nepalyginamai lengvesnes.
Kalbėdamas apie energetiką kaip valstybės prioritetą ir atominės elektrinės statybą, buvęs premjeras pabrėžė, kad referendumas šiuo klausimu tapo rinkimų kampanijos dalimi: „Trūko ne skaičiavimų, o būdų išlaikyti strateginį susitarimą Seime tarp didžiųjų partijų. Atominės elektrinės projektas buvo paverstas partiniu projektu“. Jo manymu, strateginis LEO tikslas buvo geras, tačiau pasirinkta netinkama taktika: privataus kapitalo dominavimas energetikos projekte buvo per ankstyvas, be to, skyrėsi valstybės bei privataus kapitalo tikslai. „Dabar 70 proc. reikalingos elektros energijos importuojame, daugiausiai iš Rusijos. Absurdiška, kad mokame pinigus, iš kurių Rusija stato atominę Kaliningrade“, – sakė A. Kubilius.
Pasak rūmų generalinio direktoriaus dr. Vytauto Šileikio, įsteigti verslą Lietuvoje jau nėra sunku, tačiau nesant įsibėgėjimo juostos, jis patenka į greitkelį ir labai greitai būna nutrenktas. Rūmai yra surinkę duomenis apie inkubavimo programas įvairiose žinybose, savivaldybėse, ir siūlo visus šiuos instrumentus sujungti į vieną strateginę programą. Tai paskatintų reemigrantus kurti savo verslą, atsirastų darbo vietų, mažėtų nedarbas.
„Politika neturi trukdyti verslui, verslas – politikai. Tačiau verslas yra ir politika. Maisto gamintojai sėkmingai pardavinėja savo produktus užsienyje, tačiau mums neapsimoka prekiauti Lietuvoje. Valdžios sprendimai maisto pramonei nebuvo geriausi. Ką reiktų daryti, kai lietuviai masiškai perka Lenkijoje, o mums neįmanoma konkuruoti su lenkiškų produktų kainomis Lietuvoje?“ – teiravosi Marijampolės UAB „Iceco“ generalinis direktorius Valdemaras Šalauskas.
A. Kubilius įsitikinęs, kad tokia situacija susidarė ne dėl PVM skirtumų. Tai yra valiutų kursų žaidimų pasekmė, kai lito kursas tvirtai susietas su euru, o zloto kursas yra svyruojantis. „Tačiau galimybės tuo manipuliuoti, manau, jau išsemtos. Viskas susireguliuos, kai ir Lietuva, ir Lenkija įstos į euro zoną“, – neabejoja TS-LKD partijos pirmininkas.
Rūmų nariai domėjosi Lietuvos ir Rusijos santykiais, regiono verslui pakenkusiais buvusios Vyriausybės veiksmais valdant šalies oro uostus ir kt. Plačiau apie tai – kovo mėnesio „Rūmų žiniose“.
