Regiono verslininkams, susirinkusiems į Kauno miesto savivaldybėje surengtą Verslo tarybos posėdį, pateikta informacijos apie „Rail Baltica“ geležinkelio statybos eigą, bet apie projekto perspektyvas svečiai iš Susisiekimo ministerijos bei „Lietuvos geležinkelių“ nebuvo linkę kalbėti.
Pagal parlamentaro Jurgio Razmos pasiūlymą, pernai gruodį Seimas pritarė rezoliucijai, kuria įpareigojo Vyriausybę įvertinti „Rail Baltica 2“ krypties alternatyvą: europinę vėžę nutiesti ne per Kauną, o per Vilnių. Tad vienas pirmųjų uždavinių, kurių imasi ką tik įsteigta antrinė „Lietuvos geležinkelių“ įmonė, turinti rūpintis „Rail Baltica 2“ projekto įgyvendinimu, – parengti studiją dėl galimų alternatyvų prie europinio geležinkelio trasos prijungti Vilnių. Miestą, kuris „Rail Baltica“ projekto maršrute Varšuva-Kaunas-Ryga-Talinas nėra minimas ir kurio prijungimas projektą gali pabranginti daugiau nei milijardu litų.
Anot Kauno regiono verslo ir politikos atstovų, iškilo grėsmė žlugti ES finansuojamam tarpvalstybiniam projektui, nes raginama keisti seniai suplanuotą „Rail Baltica“ maršruto Lietuvoje trasą.
Kauno savivaldybės tarybos nario, buvusio šio miesto mero, vėliau – susisiekimo ministro patarėjo Rimanto Mikaičio teigimu, dabar ne laikas kvestionuoti projektą. R. Mikaitis priminė prieš keletą metų britų specialistų atliktą studiją, užsakytą visų trijų Baltijos valstybių sutarimu. 2010-aisiais buvo išanalizuota, kur ir kaip turi būti tiesiamas europinis geležinkelis. Praktiškai vėžė suprojektuota kaip tiesioji, kad kelionė iš Helsinkio į Taliną, toliau – į Varšuvą ar Berlyną tiek keleiviams, tiek kroviniams būtų kuo spartesnė.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidento Jono Guzavičiaus vadovaujamos Verslo tarybos Kaune praėjusią savaitę vykusio posėdžio svečias – buvęs susisiekimo ministras, dabar – Marijampolės regioninės plėtros tarybos pirmininkas Algis Žvaliauskas neneigė, jog kauniečiams verslininkams tikrai yra ko nerimauti dėl galimų europinio geležinkelio vėžės posūkių.
„Verslui rūpi išgirsti, kaip bus, jei ta vėžė nueis į Vilnių. Nes dabar į objektus, kurie bus susiję su „Rail Baltica“, Kauno regione dedami dideli pinigai. O paskui gali paaiškėti, kad viskas lekia vėjais. Kaune pradedama statyti stambų logistikos centrą. Čia jau gerai veikia Laisvoji ekonomikos zona. Bet jei „Rail Baltica“, aplenkdama Kauną, nukryps į Vilnių, neabejotina, ten tuoj pat atsiras ir logistikos centras. Visi didieji krovinių srautai pasuks į sostinę, tuomet Kaunas lieka „tik su švilpuku“, – ironizavo A. Žvaliauskas.
Jo žodžius papildė Verslo tarybos vadovas J. Guzavičius, sakęs, kad „švilpukas tokiu atveju lieka ne tik Kaunui, bet ir Marijampolei bei visam regionui, kurio ekonominis ir socialinis vystymasis sustos.
ELTA primena, jog pernai tvirtai tikėta, kad kelias valstybes greitaisiais traukiniais žadantis jungti „Rail Baltica“ projektas, kuriame kaip vienas iš tarptautinio maršruto punktų numatytas Kaunas, stovi ant patikimų bėgių, nes yra aiškus, apsvarstytas ir pradėtas įgyvendinti. Praėjusią vasarą Kauną dargi buvo pasiekusi oficiali projekto „Rail Baltica“ delegacija, atvykusi iš Berlyno per Varšuvą. Tarp vertinusių „Rail Baltica“ rezultatus bei susipažinusių su antrojo etapo „Rail Baltica“ planais, buvo aukštas pareigūnas – Europos Komisijos Energetikos ir transporto generalinio direktorato atstovas Džeimsas Pondas.
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas Eltai teigė, jog delegacijos kelionės traukiniu, kurioje dalyvavo ir jis, tikslas buvo vietoje išsiaiškinti, kaip europinės geležinkelio vėžės projektą įgyvendina jame dalyvaujančios šalys – Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija.
Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas praėjusią savaitę Kaune sakė, jog prieš keletą metų nuspręsta projektą plėtoti, restauruojant seną geležinkelio vėžę. Tačiau taip darbai pabrangtų maždaug trečdaliu. Lenkai, anot jo, kol kas neduoda atsakymo, ar jie jungsis greitąja vėže, ar restauruos senąją. Jeigu jie nepajuda ir iš viso nedaro to projekto, tai jungtis Kaunas-Mockava tampa problemiška.
Anot viceministro, Lietuva įsisteigusi įmonę, kuri užsiims vėžės „Rail Baltica“ statyba, projekte jau nuėjo toliau nei jos kaimynės. Dabar svarbu žinoti, kas eksploatuos vėžę, kas bus jos operatorius. Tačiau tik studija atsakys, ar yra galimas „Rail Baltica“ ruožas nuo Mockavos į Vilnių.
„Manyčiau, žinant, kiek ten pakeliui yra draustinių, vargu ar tai įmanoma. Kaunas turėtų likti stambiu krovinių paskirstymo centru“, – prasitarė jis, ramindamas kauniečius. Dar pridūrė, jog kol kas geležinkeliui „nenusimato“ daugiau krovinių iš Lenkijos, ir ne greitoji geležinkelio vėžė generuos pinigus verslui.
„Kaip lietuviai savos valstybės teritorijoje turi tą vėžę pravesti, negali niekas mums sakyti. Nuspręs Seimas jungti prie vėžės Vilnių – jungsim. O Kauno verslui nėra dėl ko nuogąstauti, kad kažkas bus ne taip“, – ramino viceministras.
„Bet šiuo metu „katastrofiškai apkrauta „Via Baltica“ automagistralė turi atlaikyti keliasdešimt kartų didesnius krovinių srautus nei geležinkelis. Ir jei geležinkelis neperims dalies krovinių nuo „Via Baltica“, tai toliau degs daugybė žvakių šiame kelyje avarijose žuvusiųjų atminimui“, – teigė Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vadovas J. Guzavičius, primindamas, jog net tarpukariu toje vietoje buvęs plentas buvo gerokai platesnis bei saugesnis.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento Benjamino Žemaičio pastebėjimu, dėl „Rail Baltica“ projekto susiklosčiusi situacija kažkuo primena didžiųjų bankų griūtis. Jos irgi dažniausiai įvykdavo prieš Kalėdas. Būtent prieš Kalėdas komplikavosi ir „Rail Baltica“ projekto perspektyvos. Tad Lietuvai pirmiausia nepakenktų pačiai išsiaiškinti, kaip ji atrodo Europos akyse su tokiu „prieškalėdiniu sindromu“.
Prieš kelias savaites Kauno politikai, „Vieningo Kauno“ ir Liberalų frakcijų iniciatyva, viešai kreipėsi į Vyriausybę dėl mėginimų nukreipti „Rail Baltica“ vėžę nuo Kauno. Paragino išlaikyti seniai suplanuotą europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ maršrutą Varšuva-Kaunas-Ryga-Talinas. Į raginimą nereaguota, Seimo politikų ar per juos kitų asmenų bandymai koreguoti projektą tebevyksta.
Kauno meras A. Kupčinskas Verslo tarybos posėdyje teigė neseniai dalyvavęs tarptautinėje konferencijoje, kur daug diskutuota apie „Rail Baltica“ projektą. Kalbų, kad tarpregioninio geležinkelio vėžės maršrutas keisis, nebūta.
„Tas, kas iš tikrųjų dabar Lietuvoje vyksta, kelia pavojų visam „Rail Baltica“ projektui. Ta nelemta Seimo rezoliucija sukėlė nerimą ne vienam regionui. Nes vėl norima parodyti, jog viskas koncentruojama Vilniuje, nepaliekant didesnių galimybių vystytis regionams. Premjero vizito Kaune metu akcentuota, jog dabar kalbama tik apie „Rail Baltica“ atšaką nuo Kauno iki Vilniaus. Aišku, per vėlai kalbama. Kam tuomet reikėjo išleisti beveik milijardą litų geležinkelio modernizacijai? O atšaka kam reikalinga? Kad kelionė traukiniu tarp Kauno ir Vilniaus sutrumpėtų dar dešimčia minučių?“, – kalbėjo A. Kupčinskas.
ELTA
