Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų iniciatyva LPPAR asociacija raštu pareiškė verslo bendruomenės pastabas Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetams dėl Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projekto NR. XIIIP-558.
Verslininkų nuomone, 7 str. 5 d. , kuriuo numatoma, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos buhalterinės, finansinės apskaitos, atskaitomybės ir kitus dokumentus iš Lietuvos Respublikos privačiųjų juridinių ir fizinių asmenų, Lietuvos Respublikoje veikiančių Europos Sąjungos valstybės narėse ar kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių filialių priima tik lietuvių kalba“, 10 str. 2 d. reikalavimas, kad „rašytinė informacija apie Lietuvos Respublikoje parduodamas prekes (bendrinis pavadinimas, savybės, sudėtis, vartojimo ar naudojimosi būdas, garantijos ir kt.), taip pat rašytinė informacija apie Lietuvos Respublikoje teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus turi būti teikiama lietuvių kalba“, taip pat 10 str. 5 d. nuostata, jog „Prekių ir paslaugų vartotojams ar darbų užsakovams teikiami dokumentai, patvirtinantys pirkimo-pardavimo sutartis arba suteikiantys teisę naudotis prekėmis ar paslaugomis (sąskaitos, kasos kvitai, vartotojo licencijos ir kt.) sudaromi lietuvių kalba“ gali būti kliūtis laisvam prekių ir paslaugų judėjimui Europos Sąjungoje (toliau – ES), prieštarauti ES sutarties 26 ir 34 straipsniams.
Iš pateikto Įstatymo projekto nuostatų akivaizdu, kad kitose ES valstybėse narėse veikiantiems ūkio subjektams sukuriamos papildomos kliūtys pateikti dokumentus tik lietuvių kalba, t.y. Įsigaliojus tokioms įstatymo nuostatoms, importuotojams į Lietuvos rinką reiks pasirūpinti nauju produktų/paslaugų aprašymu ir dokumentacijos parengimu iškirtinai tik lietuvių kalba. Dėl to importuoti iš kitų ES valstybių narių prekes taps sunkiau ir brangiau nei realizuoti vietos gaminius, kurie dokumentus ir informaciją apie produktus teiks iš karto lietuvių kalba. Taigi ES valstybės narės importuotojos susidurs su akivaizdžia papildoma finansine našta.
16 str. nuostata, kad „Lietuvos Respublikoje steigiamų juridinių asmenų pavadinimai sudaromi lietuvių kalba, išskyrus kitų įstatymų nustatytas išimtis“, taip pat gali būti vertinama kaip nepagrįsta kliūtimi laisvam prekių ir paslaugų judėjimui. Ši nuostata taip pat gali nepagrįstai trukdyti užsienio kapitalo įmonių steigimuisi Lietuvoje, užsienio investicijų pritraukimui, ypač kai juridinio asmens pavadinimas susijęs su juridinio asmens tiekiamomis prekėmis ar paslaugomis. Galiausiai, įsiteisėjus šiai normai Lietuvos įmonėms, kurių pavadinimai yra sudaryti vien tik lietuvių kalba, gali būti sunku konkuruoti tarptautinėse rinkose, o tai galėtų paskatinti lietuviškų bendrovių persikėlimą į užsienio rinkas.
Pertekline norma laikome 17 str. 2 d. reikalavimą, pagal kurį „prie prekių ženklo, kuriuo vietoj parduodamos rekės ar paslaugos pavadinimo žymima prekybos ar paslaugos teikimo vieta, turi būti bendrinis tos vietos ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamos paslaugos pavadinimas lietuvių kalba“, dėl to siūlome jos atsisakyti.
