Europos Komisija pristato kiekvienai ES šaliai skirtas ataskaitas
, kuriose visapusiškai išanalizuoti jų ekonomikos iššūkiai. Tai vienas iš Europos semestro
ciklo etapų, po kurio šių ataskaitų pagrindu, aptarus jas su ES valstybėmis narėmis, gegužės mėn. bus pateiktos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos.
Lietuvos ataskaitoje
pažymima, kad 2017 m. šalies ekonomikos augimas įgavo pagreitį ir pasiekė 3,8 %. Užimtumas pasiekė rekordines aukštumas, nedarbas toliau mažėja. Manoma, kad 2018 ir 2019 m. ekonomikos augimas tęsis ir atitinkamai sieks 2,9 % ir 2,6 %. Šalis siekia, kad teigiamą ekonominį poveikį pajustų visi, ir ėmėsi stiprinti socialinės apsaugos sistemą, tačiau didelė pajamų nelygybė ir skurdas tebėra didelis iššūkis. Stipri darbo rinka skatina vartojimą bei ekonomikos augimą, tačiau darbo jėgos trūkumas verčia susirūpinti viešųjų finansų ir ekonomikos augimo ilgalaikiu tvarumu bei tvarkyti švietimo sektorių. Didelė emigracija lemia neigiamas demografines tendencijas, be to, padėtį blogina prasti sveikatos priežiūros rezultatai. Taigi didžiausi iššūkiai Lietuvai išlieka: užtikrinti įtraukų augimą ir padidinti investicijas, ypač į žmogiškąjį kapitalą, našumą bei darbo jėgos pasiūlą. Ataskaitoje Europos Komisija nurodė, kad, be kita ko:
Šiek tiek sumažinta mokesčių našta mažas pajamas gaunantiems asmenims. Mokestinių prievolių vykdymo gerinimo priemonės duoda pirmuosius teigiamus rezultatus, tačiau iššūkių tebėra. Mokesčių sistema pajamų nelygybę vis dar mažina menkai, taip pat lėtai pereinama prie mokesčių iš tokių šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui.
Numatoma, kad darbo užmokestis toliau didės sparčiau nei našumas, nes išliks žemas absoliutus darbo užmokesčio lygis ir įtampa darbo rinkoje. Todėl konkurencingumui išlaikyti bus labai svarbu didinti našumą. Žiniomis grindžiamai veiklai vykdyti reikės kelti darbo jėgos kvalifikaciją ir pasitelkti daugiau šiuolaikinių technologijų bei inovacijų, ypač privačiajame sektoriuje. Geri įmonių rezultatai diegiant skaitmenines technologijas ir svari parama startuoliams turėtų duoti teigiamų rezultatų ateityje.
Viešųjų išlaidų moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai efektyvumas tebėra mažas, o įmonės ir mokslo bendruomenė vis dar mažai bendradarbiauja. Tolesnė pažanga pertvarkant viešojo mokslinių tyrimų sektoriaus organizavimą ir finansavimą turėtų padėti geriau panaudoti turimus išteklius.
Lietuvos verslo aplinka toliau gerėja, tačiau investavimas dar negrįžo į ankstesnį lygį. Investicijas stabdo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir silpna inovacijų aplinka. Investicijoms padidinti taip pat reikėtų pagerinti viešųjų investicijų strateginį planavimą bei efektyvumą.
Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas tampa vis didesniu iššūkiu įtampos darbo rinkoje sąlygomis, o Lietuvos švietimo sistema yra nepakankamai efektyvi ir nepakankamai reaguoja į darbo rinkos poreikius.
Nepaisant pastaruoju metu padarytos pažangos, nelygybė ir skurdas tebėra vieni didžiausių ES. Tai yra riboto mokesčių sistemos progresyvumo, didelių žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo skirtumų ir neadekvačios išmokų sistemos padarinys.
Sveikatos priežiūros rezultatai tebėra palyginti prasti, todėl Lietuvos darbo jėgos našumas yra mažesnis. Dėl prastų sveikatos rodiklių finansinės ir socialinės sąnaudos tebėra didelės. Padėtį dar blogina žemas investicijų į sveikatos priežiūros sektorių lygis ir lėtas reformų tempas.
Vienu teigiamų poslinkių Lietuvoje Europos Komisija įvardija sėkmingą finansinių technologijų („FinTech“) sektoriaus vystymą. Manoma, jog naujo Lietuvos finansų rinkos segmento plėtra turės teigiamą poveikį BVP ir užimtumui, tikimasi, kad ji paskatins ir kitų sektorių augimą. Lietuvos „FinTech“ iniciatyva yra geras skirtingų institucijų efektyvaus bendradarbiavimo siekiant bendro politikos tikslo pavyzdys, kuriuo būtų galima vadovautis sprendžiant ir kitus iššūkius.
Balandžio mėnesį valstybės narės Europos Komisijai turėtų pateikti savo nacionalines reformų programas ir stabilumo arba konvergencijos programas, o gegužės mėn. Europos Komisija pateiks naujas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas 2017–2018 m., kuriose bus nurodyti spręstini prioritetiniai klausimai.
Visa Lietuvos ataskaita: https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/2018-european-semester-country-report-lithuania-en.pdf
Daugiau informacijos: http://europa.eu/!kR76Nj
