Spalio 23 d. Raudondvario dvare vykęs Kauno rajono lyderių forumas „Nuo pasirengimo – link teritorinio atsparumo“ subūrė valstybės institucijų, savivaldos, verslo, ūkininkų ir bendruomenių atstovus. Renginyje diskutuota, kaip stiprinti pasirengimą krizėms, užtikrinti gyventojų saugumą ir svarbiausių paslaugų tęstinumą net sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Viena svarbiausių forumo iniciatyvų – sukurti bendrą Kauno rajono teritorinio atsparumo sistemą.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius savo sveikinimo kalbą pradėjo nuo paprasto klausimo: kas nutiktų, jei rytoj sutriktų elektros tiekimas, neveiktų ryšys ar nutrūktų svarbi tiekimo grandinė Kiek laiko mūsų įmonės galėtų dirbti? Kaip greitai susitartume, kas už ką atsakingas? Ir ar žinotume į ką kreiptis? Todėl šio forumo tema – „Nuo pasirengimo link teritorinio atsparumo“ – yra ne tik aktuali. Ji apie mūsų gebėjimą veikti tada, kai įprasti sprendimai nebeveikia.
Jis pabrėžė, kad Kauno rajonas turi kuo didžiuotis. Čia susitelkęs reikšmingas pramonės, logistikos ir verslo potencialas, kuriamos darbo vietos pritraukiamos investicijos ir auga bendruomenė. Teritorijos atsparumas negali būti vien institucijų atsakomybė ir jis negali būti vien verslo rūpestis. Jis gimsta tada, kai savivalda, valstybės institucijos ir įmonės veikia kaip partneriai – ne tik susitinka aptarti problemų, bet iš anksto žino, kaip veiks kartu. Jis išskyrė tris esminius parengimo požymius: pirma – verslo jau matomas rizikas, antra – turimus išteklius ir trečią – būtinybę susitarti iš anksto. Todėl atsparumas nėra dokumentas stalčiuje. Tai žmonės, susitarimai ir gebėjimas veikti laiku. Kaip pasakė Z. Dargevičius: Krizė – ne metas keistis vizitinėmis.
Forume pranešimus skaitė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis patarėjas Mindaugas Kanapickas, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis sekretorius Rimas Varkulevičius, Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius ir Kauno rajono savivaldybės vicemeras Laurynas Dilys.
Forume kalbėjęs krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pristatė valstybės, savivaldybių, verslo ir bendruomenių vaidmenis galimų grėsmių akivaizdoje. Jo pranešime „Kur Dieną X įsikištų valstybė, o kur turi veikti savivaldybė, verslas, bendruomenės“ daug dėmesio skirta atsakomybių pasidalijimui ir bendram pasirengimui. Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis patarėjas Mindaugas Kanapickas pristatė krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos pokyčius, akcentuodamas perėjimą prie civilinės gynybos.
Kauno rajono vicemeras Laurynas Dilys pristatė integruoto teritorinio atsparumo strategijos kryptis, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis sekretorius Rimas Varkulevičius – verslo lūkesčius, o Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius kalbėjo apie žemės ūkio ir maisto sektoriaus energetinį atsparumą.
Panelinėje diskusijoje aptarti svarbiausi iššūkiai ir bendradarbiavimo galimybės, siekiant užtikrinti, kad krizės metu valstybės institucijos, savivaldybė, verslas ir bendruomenės veiktų kaip viena sistema.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kauno rajono filialo vadovas Vytis Arlauskas atkreipė dėmesį, kad įmonėms labai svarbu žinoti, koks yra valstybės poreikis ir koks gali būti verslo vaidmuo, jeigu iššūkiai pasirodys ir kaip veiks algoritmai, kad žinoti kas, ką ir kada turi daryti, kad sistema veiktų sklandžiai.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad šiandien saugumo iššūkiai yra gerokai platesni nei anksčiau. Greta stichinių nelaimių ir kitų ekstremaliųjų situacijų vis didesnę grėsmę kelia geopolitinė įtampa, hibridinės atakos, oro erdvės pažeidimai ir informacinės grėsmės. Todėl civilinė sauga nebėra vien valstybės gynybos institucijų rūpestis – ji tiesiogiai paliečia kiekvieną savivaldybę ir jos gyventojus.
„Saugumas prasideda nuo pasirengimo, bet tikrasis pasirengimo matas – ar sunkiausiu momentu gebame pasirūpinti savo žmogumi: ar jis laiku gaus informaciją, pagalbą, ar bus užtikrintos būtiniausios paslaugos, ar institucijos, tarnybos, verslas ir bendruomenės veiks išvien“, – kalbėjo V. Makūnas.
Meras priminė, kad pastarųjų metų ekstremalūs gamtos reiškiniai parodė, kaip greitai gali sutrikti įprastas gyvenimas. Audros atskleidė, kad nutrūkus elektros tiekimui gali sutrikti vandens tiekimas, ryšiai, šildymas ir kitos gyventojams būtinos paslaugos. Ne mažiau aktuali Kauno rajonui ir potvynių grėsmė. Tai priminė praėjusią žiemą Domeikavos seniūnijoje susiklosčiusi situacija, kai pakilęs vandens lygis sukėlė pavojų gyventojams ir pareikalavo atsakingų tarnybų dėmesio.
Kauno rajono savivaldybė pastaraisiais metais didina investicijas į civilinę saugą. 2025–2026 metais šiai sričiai skiriama 2,41 mln. eurų savivaldybės ir Gynybos fondo lėšų. Iš jų 2025 metais – 1,18 mln. eurų, o 2026 metais – 1,23 mln. eurų. Vien savivaldybės finansinis indėlis šiemet išaugo daugiau kaip 40 procentų.
Didelė dalis investicijų nukreipta į priedangų tinklo plėtrą, esamų patalpų modernizavimą, gyventojų perspėjimo sistemas ir civilinės saugos priemonių įsigijimą.
Vienu svarbiausių forumo akcentų tapo rezoliucija dėl Kauno rajono teritorinio atsparumo stiprinimo, kuria siekiama padėti pagrindą ilgalaikiam savivaldybės, valstybės institucijų, verslo, ūkininkų ir bendruomenių bendradarbiavimui.
Vienas svarbiausių rezoliucijoje numatytų žingsnių – inicijuoti Kauno rajono teritorinio atsparumo fondo steigimą. Jis padėtų užtikrinti nuoseklų finansavimą gyventojų apsaugai, priedangų plėtrai, rezerviniam elektros ir vandens tiekimui, alternatyviam ryšiui, mokymams bei pratyboms. Fondo veiklai būtų siekiama telkti savivaldybės, valstybės, Europos Sąjungos ir privačias lėšas.
Rezoliucijoje taip pat numatyta toliau plėtoti priedangų tinklą, stiprinti bendruomenių pasirengimą, organizuoti civilinės saugos mokymus bei pratybas.
Forumą organizavo Kauno rajono savivaldybė, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kauno rajono filialas ir VšĮ „Raudondvario dvaras“. Renginio partneriai – „Hegelmann Group“, UAB „MAREX Boats“, UAB „EECO“, Kauno rajono ūkininkų sąjunga ir UAB „Bijola“.
Kauno rajono savivaldybės nuotraukos
