Kai kalbame apie aukštąsias technologijas ir inovacijas, dažnas vis dar žvilgsnį kreipia į didmiesčių verslo inkubatorius ar užsienio šalis. Tačiau proveržis tyliai, bet užtikrintai vyksta ir čia pat – Marijampolės regione. Šiuolaikinis žemės ūkis jau seniai peržengė tradicinio ūkininkavimo ribas. Tuo leidžia įsitikinti Marijampolėje gimusi, o dabar Šakių rajone, Baltrušiuose, veikianti įmonė „Jorùs“. Šis žodis reiškia „šviesiai žalias“ ir, kaip sakė įmonės įkūrėjos Irma Balevičienė, Ieva Balevičienė ir Rita Čižauskienė, simbolizuoja Suvalkijos laukus.
Sujungdama gilias gamtos tradicijas su šiuolaikinio mokslo laimėjimais, ši įmonė demonstruoja, kaip Marijampolės žemėje užaugintos pluoštinės kanapės ar moliūgai, pasitelkus išskirtines perdirbimo technologijas bei tarptautinius mokslinius tyrimus, virsta aukščiausios kokybės maisto produktais.
Apie tai, kaip tradicinis Suvalkijos ūkis tampa aukštą pridėtinę vertę kuriančia įmone, kalbamės su prekės ženklo „Jorùs“ bendraautorėmis Ieva Balevičiene ir Irma Balevičiene.
Daiva KLIMAVIČIENĖ
Technologijos, inovacijos, mokslas ir… avantiūra
Tradicinis požiūris: kanapės ar moliūgai yra paprastas žemės ūkis. Bet tradicinio požiūrio „Jorùs“ veikloje mažiau nei šiuolaikinių technologijų ir inovatyvių perdirbimo būdų. Ieva ir Irma pasakoja, kad auginti kanapes pradėjo kur kas anksčiau, nei gimė prekės ženklas „Jorùs“.
Prieš penkerius metus trys jaunos moterys (iš kairės) – Irma Balevičienė, Rita Čižauskienė ir Ieva Balevičienė – nutarė kurti ir plėtoti tvarios gamybos bei aukštųjų technologijų reikalaujantį verslą mūsų krašte. Taip gimė „Jorùs“.
„Lietuvoje buvome vieni iš nedidelio būrio pirmųjų ūkininkų, kurie ryžosi tokiai avantiūrai – auginti augalą, kuris apipintas gausybe mitų. Pradžia buvo išties kelianti iššūkių, kadangi rinkoje dar nebuvo plataus būtent kanapėms pritaikytos įrangos pasirinkimo. Tad tiek derliui nuimti, tiek vėliau – jam perdirbti, reikėjo adaptuoti turimus padargus, ieškoti nestandartinių sprendimų. Paieškos laukas išsiplėtė už Europos ribų. Tuo metu užmezgėme kontaktus, kurių dėka įsigijome mums tinkamą džiovyklą ir modernią įrangą, tinkamą kanapių sėklų lukštenimui. Pamažu mūsų gamybos erdvės užsipildė aliejaus spaudimo, baltymų gamybos įranga. Tačiau visiems šiems įrenginiams reikėjo vienokios ar kitokios adaptacijos, kad būtų pasiekti kuo geresni rezultatai būtent kanapių ir moliūgų perdirbimo procesuose“, – pasakoja Ieva.
Irma džiaugiasi, kad nuo pat veiklos pradžios aktyviai dirbo su įvairiais Lietuvos bei užsienio universitetais, kurių mokslininkai tyrė kanapes bei moliūgus, ieškojo būdų naujų produktų kūrimui. Dideli ir reikšmingi projektai buvo įgyvendinti ir vis dar vyksta su Vytauto Didžiojo universitetu, Kauno technologijų universitetu, LSMU Veterinarijos akademija. Vienas reikšmingiausių iki šiol vykstančių projektų yra vykdomas kartu su Ukrainos mokslininkais siekiant sukurti naują pluoštinių kanapių veislę. Didelė dalis eksperimentų vyko būtent „Jorùs“ laukuose ir gamykloje, kuri įsikūrusi Baltrušių kaime (Šakių r. sav.). Pašnekovė sako, kad kol kas puikiai sekasi judėti tikslo link.
Pirkėjas tampa išrankesnis
„Jorùs“ žada klientams aukščiausią produkciją „nuo sėklos iki Jūsų rankų“. Paklausta, kiek technologijos padeda kontroliuoti visą šią grandinę ir išvengti žmogiškųjų klaidų, Ieva sako, kad per penkerius veiklos metus surinktas nemažas įvairių patirčių bagažas, žinių semtasi iš užsienio kompanijų sėkmės istorijų. Todėl natūralu, jog bėgant laikui klaidų vis mažiau: „Iš jų pasimokėme, patobulinome sritis, kuriose pastebėjome trūkumus. Esmė – tiek auginimo, tiek derliaus nuėmimo ir sėklų perdirbimo procesai reikalauja atidumo ir švelnumo, kad pluoštinių kanapių sėklos nebūtų pažeistos ir neprarastų kokybės“, – akcentuoja Ieva.
„Procesai yra tobulinami nuolat, ieškoma geresnių sprendimų, kad ir išeiga būtų didesnė, ir kokybė kuo geresnė. Procesų tobulinimas yra mūsų darbo dalis, jei norisi sėkmingai veikti ir ateityje. Žinoma, vien technologijomis remtis negalime, nes dirbame su žaliava, kuri gali skirtis pagal veislę, klimato sąlygas ir kitus veiksnius. Todėl nuolatinė žmogaus priežiūra, atliekant tyrimus, derinant įrangą, yra būtina“, – įsitikinusi Irma.
Ir Ieva, ir Irma pritaria, kad šiuolaikinis vartotojas išties tampa išrankesnis, nes labiau domisi tuo, ką valgo. Nenuostabu – juk rinkoje turime platų įvairių produktų pasirinkimą. Tad pirkėjo pasirinkimą lemia ne kaina, ne vien tai, kad maistas pažymėtas „eko“ ženkliuku, bet ir prekės ženklo reputacija, istorija, mokslinis pagrindas.
„Labai džiaugiamės parodose sutikdami savo nuolatinius klientus, kurie nuo pat mūsų veiklos pradžios renkasi mus, dalinasi savo įžvalgomis ar receptais iš savo kasdienos virtuvės ritualų“, – sako Irma.
Marijampolės regiono potencialas: „Vartai į Europą“ ir tvarios gamybos erdvė
Kodėl būtent Marijampolės regionas tapo ta vieta, kurioje trys jaunos moterys nutarė kurti ir plėtoti tvarios gamybos ir aukštųjų technologijų reikalaujantį verslą? Kokių strateginių privalumų suteikia mūsų kraštas? Ar technologinė pažanga padeda pritraukti talentus bei kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas?
Gamyklos įrenginius reikėjo adaptuoti, kad būtų pasiekti kuo geresni rezultatai kanapių ir moliūgų perdirbimo procesuose. Ir šiuo metu intensyviai tobulinama gamybos įranga, plečiami gamybiniai pajėgumai.
„Kuomet gimė idėja kurti gamyklą, vienas svarbiausių aspektų mums buvo trumpa tiekimo grandinė, – pasakoja Irma. – Taip ne tik taupomi kaštai, bet ir puoselėjamas tvarumas. Kadangi mūsų kanapių ir moliūgų laukai „išsibarstę“ šiame regione, tad ir gamyklą kurti norėjome būtent čia. Svarbu paminėti ir tai, jog augant verslui atsirado vis daugiau partnerių užsienio šalyse. Marijampolės regioną pagrįstai galime vadinti vartais į Europą – juk turime modernią magistralę „Via Baltica“, išvengiame didmiesčių spūsčių, svečiai iš užsienio pas mus gali atvykti ir traukiniais ar autobusais. Regione vis dar yra daug erdvės plėsti savo veiklą, nereikia sukti galvos dėl vietos trūkumo. O kadangi nuotolinis darbas šiais laikais yra tapęs visiškai įprasta gyvenimo dalimi, galima atrasti puikių specialistų visoje Lietuvoje, kurie prisidėtų prie įmonės tikslų.“
Naujausia technika kanapių derliui nuimti – jau Suvalkijos laukuose.
Žinutė mums: inovacijos gimsta iš meilės savo kraštui
Paklaustos, kaip „Jorùs“ sėkmės pavyzdys griauna mitą, kad pažangiausios inovacijos gimsta tik didmiesčiuose, pašnekovės papasakojo, kad šiuo metu Baltrušių kaime esančioje gamykloje intensyviai tobulinama gamybos įranga, plečiami gamybiniai pajėgumai: „Esame orientuoti ir į plėtrą užsienyje, tad visas dėmesys – įmonės augimui ir moliūgams bei kanapėms auginti. O naujų produktų idėjos visuomet sukasi mūsų galvose.“
Ieva akcentuoja: „Talentingi bei kūrybingi žmonės gyvena ne tik didmiesčiuose. Ir tai yra pagrindinis atsakymas. Jei turi idėją, kuria tiki, tau nebūtina gyventi Vilniuje, kad tai taptų realybe. Mūsų visa komanda sąmoningai pasirinko gyventi regione dėl daugybės privalumų, kurių nerastume didmiestyje. Taip pat ir „Jorùs“ nebūtų gimusi, jei būtume likusios gyventi mieste. Marijampolės regionas yra didelis privalumas, neabejotinai prisidėjęs prie mūsų veiklos sėkmės.“
Nuotraukos iš „Jorùs“ archyvo
