Rugpjūčio 20 d. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose vyko apskritojo stalo diskusija su žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika, viceministrais Kęstu Spūdžiu ir Ligita Valalyte.
Susitikime dalyvavo verslo ir savivaldybių atstovai. Pagrindinis dėmesys skirtas Žemės ūkio ministerijos prioritetams, Vyriausybės programoje numatytų priemonių įgyvendinimui ir verslui bei regionams aktualiems klausimams.
Rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius pabrėžė, kad maisto gamyba šiandien yra gerokai platesnė nei vieno ekonomikos sektoriaus tema – ji tiesiogiai susijusi su valstybės saugumu, regionų gyvybingumu, darbo vietomis, eksportu ir visuomenės gerove. Pastarųjų metų geopolitiniai, energetiniai ir klimato iššūkiai dar kartą parodė patikimo apsirūpinimo maistu ir stiprios vietos gamybos grandinės strateginę reikšmę. Rūmų požiūriu, maisto gamybos stabilumas neatsiejamas nuo pakankamos vietos gamybos, ekonomiškai gyvybingų ūkininkų, vietinio perdirbimo ir atsparių tiekimo grandinių.
Ministerijos prioritetuose – didesnė pridėtinė vertė ir mažesnė administracinė našta
Ministras Kęstutis Mažeika Rūmų bendruomenei pristatė Žemės ūkio ministerijos 2026–2029 m. prioritetus. Iki 2028 m. numatyti trys pagrindiniai veiksmų plano rezultatų rodikliai: siekiama, kad trumpųjų tiekimo grandinių sutartis sudarytų 20 proc. pirkimų vykdytojų, grynoji pridėtinė vertė vienam ūkio darbuotojui pasiektų 11 135 Eur, o administracinė našta verslui ir pareiškėjams sumažėtų 30 procentų.
Verslui aktualiausiose veiksmų plano kryptyse numatoma skatinti kooperaciją ir trumpąsias tiekimo grandines, plėsti aukštos pridėtinės vertės gamybą ir lietuviškos produkcijos eksportą, stiprinti ūkių atsparumą klimato bei rinkos rizikoms ir paprastinti verslo priežiūrą. Plane numatyta, kad kooperatyvų perdirbamos produkcijos dalis augalininkystėje siektų iki 25 proc., o vaisių ir daržovių sektoriuje – iki 35 procentų. Naują investicinės paramos aukštos pridėtinės vertės gamybai priemonę planuojama pradėti 2027 m. III ketvirtį, jos finansavimą didinant iki 150 mln. Eur 2029 metais.
2027–2029 m. veiksmų planui įgyvendinti numatomas apie 1,08 mlrd. Eur papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis. Tarp didžiausių finansavimo krypčių įvardyti gyvulininkystės ūkių modernizavimas, aukštos pridėtinės vertės gamybos parama, kooperacijos skatinimas ir melioracijos sistemų atnaujinimas.
Diskusijai Rūmai kėlė klausimus, susijusius su vietos maisto gamybos pajėgumų stiprinimu, saugyklų ir regioninių logistikos centrų plėtra, vietinės produkcijos naudojimu viešajame maitinime bei apsirūpinimo maistu saugumo vertinimu. Taip pat akcentuotas Lietuvos žemdirbių tiesioginių išmokų atotrūkis nuo ES vidurkio ir poreikis šį klausimą vis labiau sieti ne tik su paramos teisingumu, bet ir su rytinio ES pasienio atsparumu bei maisto saugumu.
Svarbi diskusijos kryptis – efektyvesnis turimų žemės ūkio naudmenų panaudojimas, melioracijos ir vandens valdymo sistemų atnaujinimas, dirvožemio našumo atkūrimas, tikslioji žemdirbystė ir didesnės pridėtinės vertės produkcijos gamyba.
Rūmai taip pat atkreipė dėmesį į valstybės maisto rezervo sistemą ir poreikį ją vertinti pagal skirtingus krizinius scenarijus. Diskusijai pateikta pozicija, kad tikslinga svarstyti mišrų modelį, kai dalis kritinio rezervo fiziškai ir decentralizuotai saugoma, o kita dalis užtikrinama sutartimis su rinkoje nuolat produkciją rotuojančiais tiekėjais.
Verslas iškėlė konkrečius reguliavimo ir investicijų klausimus
Į susitikimo darbotvarkę verslo atstovai pateikė platų spektrą klausimų. Tarp jų – paramos galimybės didelėms ir susijusioms įmonėms, konkurencingumas tarp šalių kaimynių ir prastesnės sąlygos investicijoms Lietuvoje, įvairūs administraciniai ribojimai, investicijos į žemės ūkio produkcijos perdirbimą ir aukštesnės pridėtinės vertės gamybinius pajėgumus, taip pat šiuolaikinių technologijų taikymo galimybės, jaunimo pritraukimą ir rengimą žemės ūkio sektoriaus veikloms.
Atskiras dėmesys skirtas žemės ūkio dronų naudojimo augalų apsaugos produktams purkšti reglamentavimui. Verslo atstovai akcentavo, kad dabartinis reguliavimas dronus prilygina tradiciniam purškimui iš oro, nors modernūs dronai gali tiksliai laikytis lauko ribų, valdyti purškimo normas, atlikti lokalizuotą purškimą ir padėti mažinti darbo jėgos, vandens bei kitų išteklių poreikį.
Taip pat buvo kelti pluoštinių kanapių auginimo ir susietos paramos, NMA paramos 2026–2027 m., žemės ūkio paskirties sklypų naudojimo, dirvožemio gerinimo priemonių reglamentavimo ir kiti praktiniai sektoriaus klausimus.
Savivaldybių atstovai savo ruožtu atkreipė dėmesį į gyventojams svarbius klausimus.
Kaunas ir Marijampolė – ne konkurentai, o viena kitą papildanti grandinė
Vienas svarbiausių susitikimo akcentų – Kauno ir Marijampolės regionų bendradarbiavimo potencialas. Rūmų pozicijoje pabrėžiama, kad Marijampolės regiono stiprybė yra žemės ūkio gamybos bazė, ūkininkavimo tradicijos, kooperacija ir pirminis perdirbimas, o Kauno regionas išsiskiria išvystyta maisto pramone, technologinėmis įmonėmis, mokslo ir studijų institucijomis bei logistikos infrastruktūra.
Todėl didžiausią ekonominę naudą galėtų kurti ne regionų konkurencija, o bendra žemės ūkio–perdirbimo–mokslo–eksporto grandinė: Marijampolėje stiprinant modernią ir tvarią žemės ūkio gamybą, o Kaune koncentruojant technologinį vystymą, gilesnį perdirbimą ir produkcijos paskirstymą.
Kartu svarbu spręsti demografinius iššūkius. Regionams aktualūs jaunųjų ūkininkų pritraukimas, ūkių perimamumas, automatizacija, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir gyvenimo bei darbo sąlygų gerinimas. Dokumentuose pažymima, kad ilgalaikė rizika – nepakankama kartų kaita ir ūkių perėmėjų trūkumas.
Dialogas su verslu turi tęstis
Žemės ūkio ministerija pristatydama veiksmų planą pakvietė verslo bendruomenę teikti pastabas ir pasiūlymus dėl konkrečių priemonių, dalyvauti kooperacijos, LEADER ir trumpųjų tiekimo grandinių iniciatyvose, prisijungti prie konsultacijų dėl naujos investicinės paramos priemonės bei teikti siūlymus, kaip mažinti administracinę naštą.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai savo ruožtu yra pasirengę telkti regionų verslo bendruomenę, atstovauti jos interesams ir tęsti dialogą su Žemės ūkio ministerija.
