Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas Evaldas Sauliūnas ES Parlamente diskutavo dėl apyvartinių taršos leidimų įtakos ES konkurencingumui

Liepos 1 d. Europos parlamente ECR grupė (Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija) organizavo diskusiją dėl artėjančio Europos Komisijos siūlymo peržiūrėti taršos leidimų sistemą ir anglies išmetimų mažinimo tikslus.

Europos Parlamento narys Aurelijus Veryga pakvietė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentą, UAB „Kauno stiklas“ direktorių Evaldą Sauliūną, kaip ekspertą, dalyvauti šioje diskusijoje ir pasisakyti dėl ATL (apyvartinių taršos leidimų) įtakos ES verslams, ekonomikai ir konkurencingumui.

Diskusijoje dalyvavo kelių valstybių narių europarlamentarai, taip pat daug energijos vartojančios pramonės ir energetikos sektoriaus įmonių atstovai iš Lietuvos, Lenkijos, Italijos.

Svarbu tai, kad Europos parlamentarų ir įmonių atstovų, kurie pateikė konkrečius pavyzdžius dėl ATL įtakos konkurencingumui, diskusija įvyko prieš liepos 15 d. numatytą Europos Komisijos ATL reformos pristatymą. Europos Komisijai rengiant sistemos pokyčius, dalyviai aptarė ATL veikimą ir galimas jos reformos kryptis.

Aurelijus Veryga, apžvelgdamas diskusiją akcentavo, kad ES labai pakenkė savo pramonei ir konkurencingumui su dekarbonizacijos mechanizmais, kurie sukūrė erdvę spekuliacijoms, padidino energijos kainas, paskatino dalies gamybos perkėlimą į trečiąsias šalis ir tai ne sumažino, o padidino problemų mastą. Be to, nors atsinaujinančios energetikos dalis auga, elektros kaina ES išlieka gerokai didesnė nei JAV ar Kinijoje, nes rinkos kaina dažnai susiejama su brangiausia gamyba, įskaitant dujines elektrines.

Europos Parlamento narė Anna Zalewska, inicijavusi diskusiją, sakė, kad daugelyje valstybių narių vis labiau stiprėja įsitikinimas, jog ATL sistemai būtini pokyčiai. Pabrėžta, kad ATL buvo sukurta kaip priemonė energetikos transformacijai skatinti, tačiau vėlesni sistemos pakeitimai, ypač siekis didinti CO₂ leidimų kainas, sukėlė reikšmingų pasekmių verslui ir vartotojams. Viena pagrindinių problemų – finansų įstaigų dalyvavimas ATL rinkoje, kuris sudarė sąlygas spekuliacijoms ir dideliems kainų svyravimams. Minėtas COVID-19 laikotarpis, kai, nepaisant sumažėjusių emisijų, leidimų kaina išaugo nuo maždaug 15 eurų iki beveik 100 eurų už toną. Taip pat akcentuota, kad energijos kainos Europoje pradėjo kilti dar iki Rusijos karo prieš Ukrainą, todėl dalis problemų gali būti susijusi su pačiais ATL sistemos mechanizmais. Diskusijoje kelti klausimai, ar ES gali susigrąžinti šios sistemos kontrolę, kokios reformos yra būtinos ir ar ATL iš tiesų pasiekia Europos Komisijos jai keliamus tikslus.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas, UAB „Kauno stiklas“ direktorius E. Sauliūnas išsakė poziciją, kad ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATL) reikšmingai didina gamybos įmonių sąnaudas. Augant ATL kainoms, didėja stiklo gamintojų išlaidos, o tai silpnina jų konkurencingumą tiek ES, tiek eksporto rinkose. Stiklo pramonė dėl aukštų dujų ir elektros kainų investuoja į energijos vartojimo efektyvumą, todėl ES stiklo gamintojai yra vieni pažangiausių ir mažiausiai taršių pasaulyje.

• ATL sistema stiklo pramonės atveju nesukuria realios aplinkosauginės naudos. Priešingai – dėl didelių energijos ir taršos leidimų sąnaudų ES gamyba brangsta, o rinką vis dažniau užima importas iš trečiųjų šalių, kuriose nėra CO₂ kainodaros arba aplinkosauginiai reikalavimai yra silpnesni. Tokiu būdu bendra stiklo pakuočių gamyba pasaulyje nemažėja, tačiau ji persikelia į labiau taršias šalis. Tai sukuria priešingą efektą – pasauliniu mastu CO₂ emisijos gali ne mažėti, o didėti. ATL prekyba būtų efektyvi, jei veiktų visose šalyse pasaulyje, dabar neveikia niekur, tik ES.
• Pastaraisiais metais dalis stiklo fabrikų Europoje jau užsidarė, įskaitant įmones Vokietijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, o Graikijoje stiklo fabrikų nebeliko. Tai rodo, kad Europos stiklo pramonė susiduria su sistemine konkurencingumo krize.
• Papildoma problema yra ATL / ETS sistemos įtaka elektros kainai. ES elektros rinkoje dažniausiai taikomas ribinių kaštų principas, kai galutinę elektros kainą nustato brangiausias tuo metu paklausai patenkinti reikalingas gamybos šaltinis. Dažnai tai būna iš gamtinių dujų pagaminta elektra, nes dujinės elektrinės naudojamos elektros paklausai patenkinti ir sistemai subalansuoti. Todėl galutinę elektros kainą didina ne tik dujų kaina, bet ir ATL sąnaudos už išmetamą CO₂. Dėl šios priežasties net tada, kai didelė elektros dalis pagaminama pigesniais būdais – iš vėjo, saulės ar branduolinės energijos – galutinė rinkos kaina pramonei išlieka aukšta.
• ES energijai imli pramonė, įskaitant stiklo, chemijos, trąšų, metalo ir kitas šakas, praranda konkurencingumą prieš JAV ir Kiniją. 2024–2025 m. ES pramonės elektros kainos buvo reikšmingai didesnės nei JAV ir Kinijoje, o dujų kainos ES buvo kelis kartus aukštesnės nei JAV bei gerokai aukštesnės nei Kinijoje. JAV turi konkurencinį pranašumą dėl pigių dujų ir elektros, o Kinija – dėl pigesnės elektros, valstybės paramos ir platesnio iškastinio kuro naudojimo. Energijos sąnaudų požiūriu konkurencingiausia yra JAV, antroje vietoje Kinija, o ES susiduria su didžiausiai iššūkiais ir viena iš priežasčių yra ATL išlaidos.
• ATL rinkoje gali dalyvauti ne tik realūs taršos leidimų naudotojai, bet ir finansų institucijos, fondai bei kiti rinkos dalyviai. Tai didina sandorių skaičių, kainų svyravimus ir kelia ATL kainas.
• Svarbu ir tai, kad stiklo gamyba šiuo metu nėra įtraukta į CBAM – pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo – taikymo sritį. Todėl ES stiklo gamintojai konkuruoja su importuojamu stiklu iš šalių, kuriose nėra lygiaverčių CO₂ kainodaros reikalavimų. Siūloma įtraukti stiklo pramonę į CBAM sritį.
• Vietiniai stiklo gamintojai ir perdirbėjai yra būtini žiedinei ekonomikai. Jų išnykimas reikštų didesnes atliekų tvarkymo sąnaudas, didesnį transportavimo poreikį ir galimai brangesnes komunalines paslaugas gyventojams.

Diskusijos išvada – ATL reforma yra būtina. Siekiant klimato tikslų, kartu turi būti apsaugotas Europos pramonės konkurencingumas, darbo vietos ir valstybių narių energetinis saugumas. Europos klimato politika turi būti įgyvendinama taip, kad ji neskatintų gamybos perkėlimo į trečiąsias šalis ir nesilpnintų ES ekonomikos.

Pasak Aurelijaus Verygos, ECR grupė laukia Europos Komisijos pasiūlymų keičiant sistemą ir aktyviai dalyvaus teikiant siūlymus ES Parlamente, kad Lietuvos pramonė nebūtų sunaikinta dėl nepamatuotų tikslų.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai aktyviai dalyvaus šios temos diskusijose, atstovaujant Lietuvos verslui ir konkurencingumo didinimui.

Verslo atstovavimo klausimais kviečiame kreiptis į KPPAR Verslo atstovavimo ir bendruomenės skyriaus vadovę Daivą Vyšniauskienę, +370 687 36240, daiva.vysniauskiene@chamber.lt