Asociacija „Šviesuva“
UAB „Pirmas žingsnis“ konferencijų salėje
Kaunas, Raudondvario pl. 150
2015-10-15, ketvirtadienis, 16.00-17.30
Generalinis rėmėjas –Algimantas Astrauskas
Prof. habil.dr. Alfonsas Vainoras: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius:
„ŽMOGAUS SVEIKATA IR ŽEMĖ“.
Žemės magnetinio lauko ir gyvų organizmų sąveikos tyrimai vykdomi visame pasaulyje. Į juos įsitraukė ir Lietuvos mokslininkai. KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) tyrėjai kuria elektroninę įrangą, kuri padėtų tam tikromis ligomis sergantiems žmonėms lengviau pakelti žalingą Žemės magnetinio lauko svyravimų poveikį.
Protinės veiklos aktyvumas, mąstymo aiškumas, gera nuotaika ir netgi fizinė sveikata kartais nustebina mus pačius, ir džiaugiamės tomis dienomis, kai viskas sekasi. Kodėl taip yra, net nesvarstome: kai gerai, tai gerai. O mokslininkai jau seniai nukreipę savo dėmesį į globalaus reiškinio – magnetinio lauko svyravimų įtaką žmogui. Vis dėlto tai veikia ne tik teigiamai. Nustatyta, kad Žemės magnetinio lauko svyravimai gali būti širdies infarkto, insulto ir kitų žmogaus gyvybei pavojų keliančių ligų priežastimi. Prie šių išvadų labai daug prisidėjo ir mokslininkai iš Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) bei Kauno technologijos universitetų (KTU). Tokie tyrimai yra unikalūs pasaulio mastu. Būtent paieškomis to, kas dar neatrasta, lietuviai atkreipė į save pasaulio mokslininkų dėmesį.
„Mūsų sukurtos naujos analizės metodikos, kurias taikome medicinoje, yra inovatyvios. Tuo sudominome kolegas iš JAV Širdies matematikos instituto, su kuriuo pasirašyta sutartimi įsipareigojome vykdyti unikalų projektą“, – naują mokslinių ieškojimų sritį, į kurią žmonių sveikatos labui pasinėrė mokslininkai, pristato prof. Alfonsas Vainoras.
Pagal šią sutartį, kurią pasirašė JAV Širdies matematikos instituto („Institute of HeartMath“), KTU ir LSMU vadovai, mūsų šalis tapo Globalinio Žemės magnetinio lauko matavimo ir registravimo sistemos dalimi („Global Coherence Initiative System“ – GCI). Norint žinoti, kaip magnetinio lauko svyravimai veikia žmogaus būseną ir sveikatą, kam daro didžiausią poveikį ir ar tikrai sukelia širdies infarktą, kitas širdies ir kraujagyslių ligas, pirmiausia, anot LSMU profesoriaus A.Vainoro, reikia sukaupti svyravimų duomenis, juos išanalizuoti. Kaip nustatyti jų įtaką žmogui? Tokią galimybę gali suteikti tik magnetometras. Tai ypatingai didelio jautrumo prietaisas, registruojantis net labai silpnus lokalaus Žemės magnetinio lauko pulsacijų dažnius, kurie sutampa su žmogaus medžiagų apykaitą lemiančiais esminiais virpesių dažniais. Tokių prietaisų mūsų planetoje iki šiol buvo tik keturi: JAV Kalifornijos valstijoje, Kanadoje, Saudo Arabijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Dabar magnetometrą jau turi ir Lietuva. Pagal pasirašytą sutartį jį mūsų šalies mokslininkams padovanojo amerikiečiai. Magnetometro užfiksuoti duomenys atsako į daugybę klausimų. Magnetometro įsigijimą finansavo JAV Širdies matematikos institutas ir NASA, JAV valstybinė agentūra, atsakinga už nekarines kosmoso tyrimo programas. Tai pirmasis magnetometras Europoje. Duomenis perima LSMU Sporto, Žmogaus sveikatos tyrimų, Kardiologijos institutų, KTU Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto mokslininkai.
Prof. Alfonsas Vainoras baigė Kauno Medicinos Instituto gydomojo fakulteto biofizikos skyrių. 1980 m. apginta medicinos mokslų kandidato disertacija (nostrifikuota 1993 m. kaip mokslo daktaro). 1996 m. apginta medicinos mokslų habilituoto daktaro disertacija 2008 m. suteiktas profesoriaus vardas. Nuo 2003 m. dirba LSMU.
