• Asociacija “Šviesuva” kviečia į renginį

    ASOCIACIJA „ŠVIESUVA

    A.Astrausko firmoje „Pirmas žingsnis“, konferencijų salėje

    Kaunas, Raudondvario pl. 150

    2010 m. spalio 21 d. (ketvirtadienis)

    Pradžia – 16. 00 val. Trukmė – 2 val.

    Pokalbis „Gyvybės eliksyro beieškant.

    Netradicinis požiūris į mitybą“

    Dr. doc. D. Sekmokienė, Sveikatos mokslų universiteto docentė

    Prof. habil. dr. L. Lukoševičius, gydytojas biochemikas, Sveikatos mokslų universiteto profesorius

    Šiandien daug dėmesio skiriama mitybai, t.y. atskirų maisto produktų mitybinei vertei ir jų pasirinkimui. Šiuolaikinė civilizacija visų ligų priežasčių ieško ekologijoje ar vitaminų, mineralinių medžiagų, atioksidantų derinyje. Tikimasi taip sutvarkyti ląstelėje vykstančius medžiagų apykaitos procesus ir kitas fiziologines funkcijas, kad taptume sveiki, darbingi ir žvalūs.

    Ar įmanoma maisto produktais pasiekti kūno ir sielos harmoniją, ar tai tik utopiškos stebuklingojo „gyvybės eleksyro“ paieškos?

    Pagaliau ir medicina „nebeskaldo“ žmogaus kūno į dalis ir nebenagrinėja vien inkstų funkcijos, atribojusi šio reiškinio nuo žmogaus esmės. Medicina grįžta prie savo mokslo ištakų, t.y. mokymo, kad žmogus sudarytas iš energinių vibracijų. Tankiausios vibracijos –tai elektronų judėjimas apie protonų ir neutronų branduolį. Šias vibracijas mes vadiname materija. Ją galime tirti, matuoti kitais šio lygmens prietaisais. Aukštesnio lygio vibracijų prietaisai nematuoja, jos praeina pro molekules, tarsi jų neužkliudydamos. Medicina vis dažniau prieina prie išvados, kad materialaus lygmens organizuotumą žmogaus kūne (homeostazės palaikymą) nulemia labai subtili mūsų kūne esančių energinių kanalų visuma. Energinių kanalų veiklą, aktyviuosius jų taškus medicina matuoja Folio, Vega-test, Nakatani metodais, kurie pagrįsti kompiuterine technika.

    Temos: Maistas biologo požiūriu, Maistas geochemiko požiūriu, Maistas biochemiko požiūriu, Mityba Rytų filosofijos požiūriu, Holistinė medicina bei mityba.

    Nuo senų laikų žmoniją lydėjo įvairus maistas. Žinios apie nuosaikumą, valgymo režimą, bei jo ryšį su sveikata aptariami jau gilioje senovėje. Apie tinkamą maitinimąsi, jo įtaką sveikatai buvo kalbama nuo senų laikų. Dieta, maistas, jame esančių maistinių medžiagų bei žmogaus sudėjimo, fizinio aktyvumo tarpusavio ryšys rūpėjo net prieš mūsų erą. „Milijonus metų žmonės negalvojo, ką, kiek ir kada valgyti. Žmonių mitybą lėmė religinės, klimatinės ir gamtinės sąlygos. Tik maždaug prieš 1,5 – 2 tūkstančius metų senovės gydytojai ir filosofai pradėjo nagrinėti mitybos ir sveikatos sąryšį. Dietos elementai, turėję įtakos mitybos mokslo formavimuisi, siekia gilią senovę. Hipokratas (460 – 377 m. pr. m. e.), Galenas (apie 130 – 200 m.), Ibn Sina (Avicena, 980 – 1037 m.) ir kt. mokslininkai savo darbuose apibendrino per tūkstantmečius sukauptas empirines medicinos žinias, tarp jų ir apie mitybą.

Skip to content