Pristatyti Vyriausybės prioritetiniai darbai, numatyti Vyriausybės programoje. Svarbiausi Ūkio ministerijos darbai susiję su šiais išsikeltais prioritetais: patrauklios investicinės aplinkos, verslui palankios aplinkos ir regionų pažangos, efektyvaus ir skaidraus turto valdymo, inovatyvios pramonės.
„Vyriausybės programoje numatyti darbai yra neatidėliotini, juos įgyvendinti svarbu, kad pajustume didesnį investuotojų susidomėjimą ir norą steigti šalyje įmones, kad verslas turėtų galimybę dirbti ir rasti kvalifikuotų darbuotojų, paprasčiau įdarbinti specialistus. Todėl turime dėti daug pastangų kurdami verslui aplinką palankią, mažindami biurokratiją, kurdami įvairius paskatos mechanizmus įmonių produktyvumui ir inovatyvumui didinti, kad šalis būtų patraukli steigti ir vystyti verslą bei išsiskirtų iš kitų šalių“, – sako ūkio ministras M. Sinkevičius, pristatydamas Ūkio ministerijos prioritetinius darbus.
Ūkio ministerija kurs patrauklią investicinę aplinką siekdama tapti investicijų lydere. To siekiant VšĮ „Investuok Lietuvoje“ bus suformuota speciali grupė, kurios svarbiausias tikslas – pritraukti stambių gamybinių projektų. Šiam tikslui pasiekti taip pat numatoma kurti specialias finansines ir mokestines paskatas. Planuojama taikyti didesnes pelno mokesčio lengvatas reinvesticijoms.
Ūkio ministerija vykdys aktyvią talentų pritraukimo į Lietuvą politiką – įkurs talentų pritraukimo agentūrą arba talentų pritraukimo padalinį Ūkio ministerijos pavaldžioje įstaigoje, sukurs specialią paskatų sistemą talentingiems asmenims į Lietuvą pritraukti.
Taip pat Ūkio ministerija lengvins sąlygas pritraukti trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių. Keičiami teisės aktai, siekiant sudaryti lengvesnes įsidarbinimo Lietuvoje sąlygas ir supaprastinti administracines procedūras.
Siekiant pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, planuojama gerinti laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) reguliavimą: tobulinti žemėtvarkos procedūras, sudaryti sąlygas LEZ operatoriams paprastai ir greitai į LEZ įtraukti naujas ir pašalinti nekonkurencingas teritorijas. Ūkio ministerija sukurs palankesnį įmonių veiklos LEZ teritorijose reglamentavimą ir pagreitins teritorijų planavimo procedūras LEZ teritorijose.
Siekiant pritraukti investicijų taip pat daug dėmesio bus skiriama administracinei naštai verslui mažinti ir nuolatinei administracinės naštos prevencijai vykdyti, akcinių bendrovių teisiniam reguliavimui tobulinti. Ūkio ministerija didins verslo priežiūros institucijų efektyvumą, kad verslo priežiūros funkcijos būtų atliekamos koordinuotai ir mažiausiomis sąnaudomis, kuo mažiau trikdant verslo subjektų veiklą ir kartu užtikrinant veiksmingą visuomenės interesų apsaugą.
Kurdama verslui palankią aplinką, Ūkio ministerija sieks, kad Lietuva taptų startuolių rojumi. Šiais metais Ūkio ministerija visiškai įgyvendins metų pradžioje pradėtą vadinamąjį „Startup Visa“ projektą. Nuo 2017 m., įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, startuolių vizas gali gauti užsieniečiai, ketinantys užsiimti naujų technologijų ar kitų Lietuvos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu.
Prie inovacijų kūrimo mūsų šalyje norintys prisidėti startuoliai savo veiklą galės pradėti kur kas lengviau: iki antrojo 2018 m. ketvirčio ketinama įsteigti rizikos kapitalo fondą, kuris investuos į naujų perspektyvių idėjų įgyvendinimą. Taip pat ketinama sukurti akceleravimo, mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programas startuoliams.
Tikimasi, kad minėtos priemonės padės padidinti startuolių skaičių nuo 315 startuolių 2016 m. iki 720 startuolių 2020 m. ir pritrauks nuo 16 mln. eurų 2016 m. iki 26 mln. eurų 2020 m. investicijų.
Ūkio ministerija planuoja parengti Socialinio verslo įstatymą, kuris padės subalansuoti iškreiptą socialinių įmonių prilyginimo socialiniam verslui situaciją ir visapusiškai sureguliuoti socialinio verslo teisinę padėtį, nustatyti socialinio verslo skatinimo paramos formas. Tikimasi iki 2020 m. turėti Lietuvoje apie 150 socialinių verslų.
Tarp Ūkio ministerijos išsikeltų tikslų – augantis eksporto mastas, todėl bus atnaujinta Lietuvos eksporto gairių 2014–2020 m. strategija ir peržiūrėtos prioritetinės rinkos, eksporto skatinimo prioritetai.
Planuojama diegti vieno langelio elektroninę sistemą, kurioje bus sutelkta visa eksportuotojams aktuali informacija apie galimybes prioritetinėse rinkose. Informacija apims eksporto galimybių analitiką, verslo misijų ir tarptautinių parodų planus, naudingus kontaktus, kvietimus dalyvauti tarptautiniuose viešuosiuose pirkimuose.
Ūkio ministerija yra numačiusi optimizuoti ir centralizuoti išteklius, siekdama sukurti sistemą, kuri sujungtų bendram darbui ambasadas, profesionalų tinklus, pasaulio lietuvius, kad jie prisidėtų tiek renkant visą informaciją apie galimybes eksportuoti, tiek ir skleidžiant informaciją užsienio rinkoms apie Lietuvą.
Stiprinti verslo atstovų eksporto įgūdžius yra būtina, kad verslas būtų pasirengęs iššūkiams ir suprastų eksporto diversifikavimo svarbą. Todėl planuojama rengti naujas prekės ženklų ir eksporto kompetencijų vystymo mokymo programas, reikalingas eksporto srityje dirbantiems žmonėms ugdyti tiek regionuose, tiek didžiuosiuose miestuose.
Šiomis priemonėmis planuojama pasiekti, kad lietuviškos kilmės prekių (be energetikos produktų) eksportas į tikslines eksporto rinkas 2017–2020 m. kasmet didės po 4 proc., palyginti su ankstesniais metais, o lietuviškos kilmės paslaugų eksportas į tikslines eksporto rinkas – po 6 procentus.
Ūkio ministerija stiprins VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“: iškels joms didesnių tikslų, sieks didinti valstybės investicijų į šias institucijas grąžą. Taip pat bus aiškiai matuojama šių organizacijų pridėtinė vertė, kurią Lietuva gauna per pritrauktas investicijas, aukštesnės pridėtinės vertės eksporto masto didėjimą, startuolių ir verslumo rodiklių augimą.
Regionų plėtros priemones numatyta tiesiogiai susieti su regiono ekonomikos stiprinimu – tam bus visapusiškai skatinama investicijų integracija – kad socialinė infrastruktūra būtų stiprinama atsižvelgiant į investuotojų ir verslų poreikius. Verslumui regionuose didinti bus siūlomos finansinės paskatos.
Siekiant didesnės valstybės valdomų įmonių grąžos visuomenei ir Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), vienas iš svarbiausių darbų – efektyvus ir skaidrus valstybės turto valdymas. Tai bus daroma centralizuojant valstybės valdomų įmonių valdymą, atskiriant politikos formavimą nuo valstybės įmonių valdymo – į įmonių kolegialius organus pritraukiant daugiau nepriklausomų narių, kurie būtų išrinkti laikantis skaidrių procedūrų, ir į šiuos kolegialius organus nerenkant politikų. Siekiant įmonių valdymo efektyvumo ir skaidrumo, bus diegiama gerosios įmonių valdysenos praktika.
Ūkio ministerija kartu su valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija į vieną įmonę konsoliduos tas pačias funkcijas atliekančias 42 miškų urėdijas. Reforma turėtų užtikrinti ilgalaikį šalies valstybinio miškų ūkio sektoriaus efektyvumą, didžiausią finansinę grąžą valstybei ir sumažins valdymo kaštus. Taip pat bus sujungiamos kelių priežiūrą vykdančios valstybės įmonės ir centralizuojamas jų valdymas.
Pastaruoju metu mažėjant įmonių produktyvumui, labai svarbu skatinti inovatyvios pramonės kūrimą, todėl Ūkio ministerija gerins mokslo ir verslo bendradarbiavimą, skatins verslo investicijos į mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEP) ir inovatyvių produktų kūrimą.
Didinant našumą įmonėse, naujų technologijų diegimą ir naudojimą, bus įgyvendinamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų priemonės „DPT pramonei LT“, Ecoinovacijos LT“, kuriomis skatinama tradicinės pramonės transformacija diegiant inovatyvias technologijas.
Bus stiprinamas MTEPI politikos koordinavimas ir strateginis valdymas: atnaujinama MTEPI Strateginė taryba ir išplečiamos jos funkcijos. Panašias funkcijas atliekančios MTEPI srities institucijos bus konsoliduojamos. Inovacinių paslaugų verslui sutelkimas vienoje institucijoje užtikrins sistemos vientisumą, efektyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą, žinių ir technologijų perdavimą ir inovacijas. Tinkamai veikianti sistema sudarys sąlygas inovacijų plėtrai ir tradicinės pramonės transformacijai.
Siekiant efektyvinti mokslo ir technologijų parkų ir atviros prieigos centrų veiklą, jiems bus nustatyti veiklos rodikliai, sukurta ir įdiegta virtuali inovacijų informacinė platforma, kuri užtikrins visapusiškos informacijos apie inovacijas suinteresuotiems asmenims pateikimą.
Ūkio ministerija kurs motyvacinę sistemą, kuri skatins investuoti į MTEP – bus pradėtos teikti technologijų žvalgybos paslaugos, skatinančios verslą investuoti į naujų produktų kūrimą. Taip pat bus sukurtas finansavimo mechanizmas, užtikrinantis tarptautinėje programoje „Horizontas 2020“ labai gerai įvertintų, bet finansavimo negavusių projektų finansavimą nacionaliniu mastu.
Lietuvai, kaip valstybei, kurios pramonės sektorius sukuria daugiau nei penktadalį viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto, svarbu neatsilikti ir imtis aktyvių veiksmų, siekiant pasinaudoti ketvirtosios pramonės revoliucijos suteikiamomis galimybėmis. Ūkio ministerija dalyvaus kuriant nacionalinę iniciatyvą „4-oji pramonės revoliucija“ ir prisidės prie bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo bei užtikrins Lietuvos dalyvavimą ketvirtojoje pramonės revoliucijoje. Taip tikimasi užmegzti pramonės, mokslo, švietimo, socialinės aplinkos ir valdžios atstovų dialogą, kad būtų surasti efektyviausi šalies bei pramonės konkurencingumo didinimo sprendimai.
Kvalifikuotos darbo jėgos paieška taps vienu didžiausių 2017 m. iššūkių, todėl, siekdama patenkinti pramonės poreikius, Ūkio ministerija parengs pramoninės doktorantūros skatinimo koncepciją – įmonei bus skiriamas 50 proc. finansavimas doktoranto studijų krepšeliui, siekiant didinti tyrėjų įdarbinimą verslo sektoriuje ir skatinti taikomuosius mokslinius tyrimus aktualiomis verslui temomis.
