Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad viena svarbiausių šiuolaikinės visuomenės pažangos ir klestėjimo prielaidų yra konkurencinga ir darni švietimo, mokslo ir inovacijų sistema, siekdamas gerinti mokslo ir inovacijų politikos formavimą ir įgyvendinimą, ketina patvirtinti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gaires ir Vyriausybei iki 2016 m. spalio 1 d. parengti ir patvirtinti gairių įgyvendinimo priemonių planą.
Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje buvo siekiama sudaryti sąlygas aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimui, pažangios mokslo infrastruktūros ir inovacijų plėtrai, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus, skatinti tarptautinį ir įvairių sektorių bendradarbiavimą. Nepaisant šių pastangų, daugelis visuomenės raidos ir konkurencingumo rodiklių vis dar blogėja, o Europos bendradarbiavimo ir prekybos organizacijos 2016 m. kovo mėn. Ekonominės apžvalgos ataskaitos bei Europos Komisijos 2016 m. vasario 26 d. šalies ataskaitoje. Lietuva 2016. SWD(2016)83 Lietuvai rekomenduojama gerinti inovacijų politikos koordinavimą ir skatinti technologijų kūrimą, didinti švietimo sistemos atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinti mokymo kokybę.
Kiekvienais metais Lietuvos gyventojų skaičius dėl natūralios kaitos mažėja vidutiniškai 11,6 tūkstančių, tačiau Lietuvos aukštųjų mokyklų skaičius išlieka didelis: milijonui gyventojų tenka 14,5 aukštosios mokyklos, Europos Sąjungoje – 4,6 aukštosios mokyklos; nuo 2008 m. iki 2015 m. studentų skaičius Lietuvoje sumažėjo trečdaliu – nuo 210 tūkstančių iki 140 tūkstančių studentų. Švietimui tenkančios viešosios išlaidos kaip bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis viršija Europos Sąjungos vidurkį, tačiau moksliniams tyrimams tenkanti viešųjų išlaidų dalis labai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, o patento paraiškų skaičius vienam Lietuvos gyventojui siekia tik 10 procentų Europos Sąjungos vidurkio.
2015 m. Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinės duomenimis, Lietuva pagal pažangą inovacijų srityje yra 25 vietoje iš 28 valstybių. Pagal Pasaulio ekonomikos forumo skaičiuojamą bendrą pasaulio šalių konkurencingumo indeksą, 2015 m. Lietuva pagal gebėjimą išlaikyti ir pritraukti talentus atitinkamai buvo 108 ir 116 vietoje iš 140 šalių, o pagal mokslininkų ir inžinierių pakankamumą – 61 vietoje. Lietuvos tyrėjų vidutinis atlyginimas yra 4 kartus mažesnis negu Europos Sąjungos vidurkis.
Nuo 2008 m. Lietuvoje yra numatytos mokesčių lengvatos įmonėms, kurios investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, tačiau verslo sektoriaus išlaidos moksliniams tyrimams nuo 2009 m. pakito nežymiai – nuo 0,2 procento BVP iki 0,3 procento BVP. Daugiau kaip 80 procentų užsienio investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas sudaro Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos.
Dokumente konstatuojama, kad Lietuvos mokslo ir inovacijų sistemos veiklos rezultatai neatitinka šalies socialinės ir ekonominės plėtros poreikių, Lietuvos mokslo ir inovacijų sektoriaus trūkumai yra sisteminiai ir susiję ne tiek su išteklių stoka, kiek su neefektyviu jų panaudojimu.
Su visu dokumentu galima susipažinti čia
