Kovo pradžioje Vilniuje įvyko tarptautinė konferencija „Moterų verslumas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) regione: tendencijos ir gerosios patirties pavyzdžiai“. Konferenciją organizavo ESBO Lyčių lygybės padalinys kartu su Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Vilniaus universiteto Lyčių studijų centru.
Renginyje pranešimą skaitė Lietuvoje jau trejus metus veikiančio verslo moterų tinklo iniciatorė ir vadovė Asta Šileikienė.
Pasak A. Šileikienės, konferencijoje dalyvavo daug įdomių, drąsių moterų iš įvairių šalių – JAV, Švedijos, Ddžosios Britanijos, Vokietijos, Armėnijos, Moldovos, Ukrainos, Kirgizijos, Kazachstano, Uzbekijos ir kt. „Tos pažintys yra neįkainojama vertybė. Vidurinės Azijos moterys, drąsiai laužančios socialinius prietarus ir ieškančios kelių į Europos ir pasaulio tinklus, į mūsų šalį žiūri kaip į patikimą draugišką tiltą, todėl bendravo itin šiltai, – sako Verslo moterų tinklo vadovė. – Antra vertus, buvo labai malonių ir naudingų perspektyvos prasme pokalbių su ESBO atstovėmis, JAV pareigūnėmis. Renginyje būtent ir buvo akcentuotas moterų verslininkių tarptautinių tinklų kūrimas, kuris padeda pasikeisti gerąja patirtimi, griauna mąstymo ir požiūrio stereotipus, skatina moterų verslumą“.
Konferencijos dalyvės, ESBO regiono ekspertai ir verslo asociacijų atstovai apžvelgė moterų verslo tendencijas ir geruosius pavyzdžius, diskutavo, kaip moterų verslumas galėtų padidinti ekonominį augimą ESBO regione, sustiprinti moterų socialinę apsaugą. „Tai ne vien ekonominė, bet ir politinė, socialinė problema: kai moteris yra ekonomiškai laisva ir nepriklausoma, kur kas sunkiai ją paversti auka – ar tai būtų prekyba moterimis ir vaikais, ar moterų išnaudojimas. Ekonominis saugumas yra jos socialinio saugumo pagrindas. O to pasiekti yra politinis ESBO tikslas „, – aiškina A. Šileikienė.
ESBO apima 56 šalis, jos yra labai skirtingos pagal pažangą moterų verslo srityje.
Pasaulio banko duomenimis, Rytų Europos ir Vidurio Azijos moterų firmos yra mažesnės ir lėčiau auga nei jų kolegų vyrų. Moterų verslininkių pelnas šiame regione sudaro mažiau nei du trečdalius vyrų gaunamo pelno. 57 proc. moterų firmų yra nedidelės, įdarbina mažiau nei 10 darbuotojų, tokių mažų įmonių tarp vyrų savininkų yra 41 proc. Šis atotrūkis atsiranda ir dėl to, kad moterys pasirenka mažiau pelningas sritis verslui plėtoti, pvz., tekstilės pramonę, paslaugas, mažmeninę prekybą.
Be to, moterys daugiau linkusios dirbti pusę ar dalį darbo dienos. Tai iš dalies paaiškina, kodėl moterų verslas paprastai yra mažesnės apimties. Savarankiškas darbas pasirenkamas ir dėl to, kad lengviau būtų derinti šeimos įsipareigojimus ir darbą.
Pasak A. Šileikienės, konferencijoje buvo įvardytos ir pagrindinės kliūtys, trukdančios plėstis moterų verslui, pateiktos rekomendacijos, kaip tas kliūtis galima įveikti.
Socialinės normos vis dar dažnai sulaiko moteris nuo aktyvaus dalyvavimo darbo rinkoje. Buvusio Sovietų bloko šalyse moters verslas vis dar nelaikomas perspektyvia karjeros galimybe. Rytų Europos ir Centrinės Azijos šalyse manoma, kad vyrai yra geresni verslininkai vadovai nei moterys. Dažnai moterys pasirenka verslą tik tuomet, kai nėra kitų įsidarbinimo galimybių.
Europos Sąjungoje 50,2 proc. vyrų teikia pirmenybę savarankiškam darbui. Moterys rečiau galvoja apie galimybę pradėti savo verslą (39,4 proc.).
Moterys linkusios užsiimti mažesniu ir mažiau pelningu verslu. Tik 6 proc. moterų dalyvauja statybų versle ir mažiau nei 1 proc. kalnakasyboje ar rūdų gavyboje. Tyrimai rodo, kad moterys vyrų dominuojame versle taip pat gerai tvarkosi kaip ir vyrai, todėl turėtų būti skatinamas jų įsitraukimas į vyrų dominuojamą verslą.
Teisinė bazė taip pat svarbi naikinant kliūtis moterų verslumui. Šiuo atveju pirmas žingsnis turėtų būti kliūčių įvardijimas. Šią analizę gali atlikti vietinės nevyriausybinės organizacijos, moterų verslininkių asociacijos, teisininkai ir pan.
Vienas iš šaltinių – Pasaulio banko verslo tyrimai, kuriems renkami duomenys iš 183 šalių. Kita galimybė – moterų ekonominių galimybių indeksas (Women‘s Economic Opportunity Index), kuris pateikia verslo aplinkos palankumą moterims verslininkėms 113 šalių. Indeksas matuoja šalies aplinką pagal šešias kategorijas: darbo politika ir praktika, finansų prieinamumas, išsilavinimas ir mokymai, moterų teisinis ir socialinis statusas, bendra verslo aplinka. Visi šie rodikliai sudedami į 100 skalę.
Pagal šiuos rodiklius palankiausia aplinka moterims verslininkėms Švedijoje (88,2), mažiausiai palanki Kirgizijoje (42,2), Lietuva šiuo atžvilgiu viršija vidurkį (71,6), pasaulinis vidurkis – 54,9 punkto.
„Eurostat“ duomenimis, Lietuvos moterų išsilavinimo rodiklis yra aukščiausias visoje ES. Tačiau tarp verslo vadovų, lyderių moterys sudaro vos 16 proc., savo verslą turi apie 25 proc. moterų.
