Kovo 29 dieną Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialas kvietė narius į susitikimą su eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi, kurio metu eurokomisaras verslo bendruomenei išsamiau pristatė temas, tokias kaip: žiedinė ekonomika ir ES keliami tikslai; Europos Sąjungos (ES) mastu vykdoma ,,Žalioji pertvarka“, kuri sumažins priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Virginijus Sinkevičius – nuo 2019 m. iki dabar – Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys. Eurokomisaras atkreipė dėmesį ir į mūsų šalies kelius. Sako, jei būtų kokia nors Lietuvos apvažiavimo galimybė, europiečiai mus tikrai apvažiuotų. Jis pats iš Briuselio šįkart grįžo automobiliu, tad drąsiai tai patvirtino – nėra gerai Lietuvoje. Jei anksčiau galėjome pasigirti gerais keliais, dabar, sako, net Lenkija mus aplenkė šviesmečiais.
Virginijus Sinkevičius kalbėjo ir apie taršos mokestį. Jo nuomone, šis mokestis turėtų padėti kurti švaresnę aplinką. Deja. Aišku, seni automobiliai dūmija kur kas labiau nei elektromobiliai. Bet naujus ir netaršius automobilius gali įpirkti ne visi, ypač regionuose, kur atlyginimai kur kas mažesni nei, pavyzdžiui, sostinėje. Eurokomisaras mano, kad, jei taršos mokestis palies tik pažeidžiamiausius mūsų visuomenės narius, nieko gero iš to nebus. Ir kaip paaiškinti žmogui, kodėl Vilnius, turintis didžiulį biudžetą, perka dyzelinius autobusus, tai yra – taršesnius nei elektriniai? Ir po to sakyti, kad „žmonės nepalaiko žaliojo kurso“? Koks pavyzdys rodomas eiliniam gyventojui, važinėjančiam senu automobiliu?
Čia pat buvo paliesta ir nauja tema – apie tai, kad vos įvykus rezonansiniam įvykiui (pvz., gaisras Vilniaus centre esančiame automobilių laužyne), tik tada susirūpinama. O prieš tai problemos nesprendžiamos. Kiek tokių laužynų yra Marijampolėje?
Eurokomisaras sakė, kad pas mus daug kur trūksta elementarios aplinkos saugojimo kultūros. Kol kas baudos už jos nesaugojimą nėra atgrasančios. Be to, inspektorius nepakankamai apmokamas ir saugomas valstybės, jis atsiduria „tarp girnų“: ministerijos vadovybės ir verslininko (gali būti, kad pažeidėjo), turinčio didesnę galią ir lėšų.
Briuselyje dirbantis Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius teigė nepalaikąs optimizavimo politikos nei policijoje, nei ugniagesių gelbėtojų tarnyboje, nei aplinkosaugos sistemoje. Taip, viešųjų pinigų trūksta, bet, sako eurokomisaras, valstybė nori parodyti, kad optimizavimas, aplinkosauginė politika veikia. Tada aplinkosaugininkus pastatome gatvėje ir liepiame matuoti automobilių taršą. Ar dėl to aplinka taps švaresnė? Kažin.
Kodėl ES pinigai menkai patenka į regionus smulkiajam ir vidutiniam verslui? Nes, anot diskusijos dalyvių, pinigų dalinimas atiduotas Inovacijų agentūrai. Sostinėje manoma, kad regionuose nėra, kaip Vilniuje, universitetų ir profesorių, kurie atliktų mokslinius tyrimus ir galėtų prisidėti rengiant sudėtingus ir daug pinigų žadančius projektus. Tai labai sudėtingi projektų modeliai, įmonės taip pat dažniausiai neturi administracinių gebėjimų įsisavinti ES pinigus. Eurokomisaras prisipažino, kad Inovacijų agentūra yra jo „kūdikis“, jis įsivaizdavęs, kad tai būtų „vieno langelio“ principu veikianti agentūra, atvira visiems. Kaip sakė diskusijos dalyviai, esant sudėtingiems projektų modeliams, beveik nebelikę galimybės regionams atsigauti. Nes intelektas nuteka į Vilnių, nes regionuose naikinamos mokymo ir kitos valstybinės įstaigos, paliekant tik jų padalinius su skyrių vedėjais.
Po eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus pristatymo vyko atvira diskusija ir kitais, Marijampolės verslo atstovams aktualiais, klausimais.
