Viena iš aktualiausių nūdienos problemų – nedarbas įvairaus darbingo amžiaus piliečių grupėse. Kita problema – didžiuliai emigracijos srautai. Statistikos departamento duomenimis 2011 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 311,3 tūkst. bedarbių. Per 2010 m. deklaruotų emigrantų apie 25 tūkst. Laikotarpyje 1990-2008 m. iš Lietuvos emigravo apie 0,5 mln. gyventojų, iš kurių penktadalis – jaunimas nuo 25 iki 29 metų amžiaus. Pagal emigracijos mastus Lietuva ES pirmauja, aplenkdama ne tik kaimynines šalis Latviją ir Estiją, bet net ir Bulgariją. Akivaizdu, kad pirmaujame ne ten, kur derėtų. Statistinių duomenų galime surasti daug ir įvairių, tačiau tai yra tik faktas ar pasekmė už kurios slypi gilios mūsų šalies problemų šaknys. Problemos nepašalinsi, jei nežinosi priežasčių, kurie sukelia neigiamus padarinius visose mūsų gyvenimo veiklos sferose. Šiandien labai populiaru visus negatyvius reiškinius, vykstančius tiek versle, tiek švietimo ir mokslo, o gal net valstybės valdymo srityje, priskirti pasaulinei krizei. Tai parodo mūsų neveiksnumą ir trypčiojimą vietoje, atitolinimą radikalių permainų ne tik gyventojų užimtumo ar socialinių garantijų srityje, bet visose gyvenimo ir veiklos srityse. Todėl galima teigti, kad ne tik ekonominės paskatos verčia emigruoti piliečius iš Lietuvos šeimomis, kaimais. Yra socialiniai klausimai, kaip žmogaus orumas, saugumas ar jo vertybių pripažinimas ir pan., kurie, deja, lieka už visų sprendimų ribų. Verslas taip pat traukiasi, pasirinkdamas tas valstybes, kuriose drąsiai gali įgyvendinti ne tik savo ekonominius, bet ir socialinius tikslus. Žmogų naujiems darbams, veikloms ar idėjoms motyvuoja jo pasiekti rezultatai.
Prarandame daug. Gal būt šiandien dar ne kiekvienas suvokiame šių pasekmių įtakos mastą mūsų ateičiai. Tačiau aišku viena, kad sprendimai turi būti kompleksiniai, apimantys reformas nuo švietimo ir mokslo institucijų veiklos iki verslo sąlygų gerinimo ar socialinių garantijų tobulinimo. Tai turi būti ne deklaracijos, šūkiai ar „popierinės“ strategijos, o konkretūs veiksmai ir darbai, duodantys konkretų rezultatą žmogui, verslui, regionui.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo verslo klubas INTELEKTAS sausio 19 d. popietę sukvietė Marijampolės apskrities verslo, švietimo ir mokslo bei jaunimo atstovus diskusijai „Jaunimo emigracija: kokios regiono verslo įmonių perspektyvos, apsirūpinant specialistais?“. Klubo svečias – Marijampolės teritorinės darbo biržos direktorius Kęstutis Šnipas trumpai pristatė Marijampolės apskrities situaciją jaunimo užimtumo srityje. Rodikliai nėra džiuginantys, nes daugiau kaip 2 tūkst. jaunuolių iki 29 m. yra darbo biržos klientai. Todėl sprendimų, dėl jaunų žmonių integracijos į darbinę veiklą, teks ieškoti drauge. Susitikimo metu buvo kalbama apie nedarbo ir užimtumo problemas platesniame kontekste. Verslo įmonių atstovai iškėlė daug problemų ir diskusinių klausimų, kuriems sprendimo reikia dabar. Viena iš pagrindinių diskusijos metu iškeltų problemų yra tai, kad darbo rinkos pasiūla neatitinka apskrities verslo poreikių. Daugelis programų, siūlomų darbdaviams dėl darbuotojų perkvalifikavimo yra formalizuotos, neatitinka darbdavio ir ketinančiojo įsidarbinti lūkesčių. Kaip minėjo Marijampolės teritorinės darbo biržos vadovas, praeitais metais iš ES struktūrinių fondų per projektus buvo įsisavinta 5, 114 mln. litų. Taip pat verslininkai ir mokymo įstaigų atstovai akcentavo, kad darbo biržai turėtų būti svarbus grįžtamasis ryšys, kurio pagrindu priimami racionalesni sprendimai nedarbo mažinimui apskrityje.
Tenka pripažinti, kad daugelis valstybinių institucijų Lietuvoje veiklą vykdo centralizuotai. Taip, teisiniai aktai, įstatymai, taisyklės tai įpareigoja. Tačiau klausimas kur kas gilesnis. Tokios institucijos, neturėdamos lankstumo ir sprendimų priėmimo teisės vietoje, negali tenkinti vietinės rinkos t.y. apskrities verslo įmonių poreikių, apsirūpinant kvalifikuotais specialistais. Pavyzdžiui, dėl Marijampolės apskrities verslo specifikos, didžiausia paklausa šiuo metu darbo rinkoje yra tarptautinių pervežimų vairuotojų. Tuo tarpu šios kvalifikacijos darbuotojų nereikia Panevėžio apskričiai. Tai kodėl negalime priimti sprendimo ir suteikti tokias perkvalifikavimo paslaugas čia vietoje Marijampolėje? O Panevėžys pasirinks pagal savo poreikius perkvalifikavimo programas. Nejaugi visoms apskritims gerai, kai centralizuotai iš viršaus nuleidžiama pvz. floristų perkvalifikavimo programa? Nors aišku, kad iš dvidešimties gal įsidarbins vienas. Dar viena aktuali problema, kurią įvardino smulkaus ir vidutinio verslo atstovai, tai jų, kaip pareiškėjų, komplikuotas dalyvavimas darbo biržos siūlomuose projektuose. Silpna grandis dialoge tarp darbo biržos, verslo įmonių ir mokymo įstaigų ta, kad nevykdoma pastovi problemų analizė, kurių pagrindu būtų teikiami siūlymai Lietuvos darbo biržai dėl teritorinių darbo biržų savarankiškumo, priimant sprendimus, susijusius su vietinėmis darbo užimtumo problemomis. Be abejonės, tai tik keletas išsakytų minčių. Tačiau svarbiausia tai, kad pradėtas atviras dialogas ir visi diskusijos dalyviai yra pasiruošę bendradarbiavimui. Marijampolės teritorinės darbo biržos direktorius K. Šnipas verslininkus taip pat pakvietė bendradarbiauti, kviesdamas verslo įmonių vadovus aktyviai išsakyti problemas ir drauge ieškoti sprendimo kelių. Kauno PPA rūmų Marijampolės filialas kartu su visomis suinteresuotomis šalimis ketina teikti siūlymus darbo biržai dėl jų veiklos santykiuose su verslo įmonėmis tobulinimo. Tačiau vienareikšmiškai galima teigti, jog susitikimas parodė, kad klausimų darbdaviai, jaunimas, švietimo ir mokslo įstaigų, darbo biržos vadovai vieni kitiems turi daug. Kaip vienas iš susitikimo dalyvių sakė: „sėdime viename vežime, o traukome vadeles kiekvienas sau, nes nežinome bendrų lūkesčių ir tikslų“. Tiesiog, norint turėti rezultatą, reikia pirmiausia būti patiems sau atviriems ir bendradarbiauti ne formaliomis sutartimis, o gyva žmogiška kalba, būti suinteresuotiems išspręsti problemas, o ne dangstytis įstatymų neveiksnumu. Kaip toliau pavyks rasti visoms suinteresuotoms pusėms naudingus sprendimus – parodys laikas ir darbai. Linkiu visiems šiame dialoge vadovautis Šv. Pranciškaus Asyžiečio postulatu, kuris teigia, kad „Pradėkite darydami tai, kas būtina, tada tai, kas įmanoma, o paskui pastebėsite, kad atliekate tai, ką manėte esant neįgyvendinama“.
Algimanta PabedinskienėKauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo direktorė
