Lapkričio 23 d. Marijampolės kultūros centre, naujojoje Tarybos salėje susirinko penkių Sūduvos savivaldybių – Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos verslo ir valdžios atstovai. Forume „Verslo ir valdžios partnerystė: stipresnė savivalda, geresnis gyvenimas“ ieškota sąveikos taškų ir mėginta apibrėžti problemas, kurias kartu galėtų spręsti verslas ir vietos valdžia.
Kodėl reikia efektyvios verslo ir valdžios sąveikos, kokią naudą iš to gali turėti tiek viena, tiek kita pusė, kuo bendruomeniškumas skiriasi nuo politikos, kas trukdo partnerystei, ko reikia tvariai sąveikai? Diskutuoti, ieškoti atsakymų į šiuos klausimus skatino Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus dr. Vytauto Šileikio pranešimas.
UAB „Koncernas Alga“ generalinio direktoriaus Kosto Jankausko nuomone, gerovės pagrindas yra verslas. Jo skaičiavimais, versle dalyvauja 28 proc. gyventojų, kurie turi išlaikyti 72 proc. likusių žmonių. „Verslui reikia žmonių, o dirbti nėra kam – nuteka ne tik protai, bet ir kvalifikuoti darbininkai“, – sakė K. Jankauskas.
Kazlų Rūdos verslininkų klubo vadovas, UAB „Šamoto centras“ direktorius Algimantas Bučinskas pasiūlė apversti sąveikos formulę – savivalda mažai kuo gali padėti verslui, greičiau atvirkščiai – verslas gali daugiau duoti vietos valdžiai.
„Įmonės, besikreipiančios į savivaldybę dėl atleidimo nuo žemės ar nekilnojamojo turto mokesčio, dažnai nelaiko savivaldybės lygiaverte partnere. Kaip verslas turi savo tikslą – pelną, taip ir savivalda turi savo tikslą – tenkinti vietinių gyventojų poreikius. Būtų gerai, jei įmonės ateitų ne kaip nuolaidų prašytojos, o pasiteirautų – kuo galime padėti vykdant savivaldos funkcijas?“ – siūlė Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Šlėderis.
Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Bagušinskas teigė, kad valdymo funkcijų koncentracija ir centralizacija riboja savivaldos teises. „Savivaldybės net neturi sąskaitų, į kurias suplaukdavo vietiniai mokesčiai. Antra, jeigu sėkmingai vykdome biudžetą, mums nubraukiamos iš valstybės skiriamos lėšos. Kitaip tariant, kuo blogiau, tuo geriau? Tai kam savivaldai plėtoti verslą, jei už tai esame baudžiami?.. Probleminės savivaldybės gauna nemažai lėšų. Tačiau kokia nauda, jei jos panaudojamos pastatams apšiltinti ar šaligatviams? O kur naujos darbo vietos? Savivaldybės jau seniai nušalintos nuo mokesčių politikos formavimo. Tampam vykdomaisiais komitetais, kuriems beliko pašluoti gatves ir išdalyti pašalpas“, – apgailestavo A.Bagušinskas.
„Savivaldai patikėtos funkcijos „garui nuleisti“. Per lobistus turėtume aktyviau veikti įstatymų leidėjus. Kodėl savivaldybės tarybos nariu negali būti mokyklos direktorius ar ligoninės vyriausiasis gydytojas, o ministras gali būti Seimo nariu?“ – retoriškai klausė Kazlų Rūdos savivaldybės vicemeras Algimantas Puišys.
Ne vienas forumo dalyvis palaikė siūlymą, kad vietos valdžia ir verslas gali kartu „spausti“ centrinę valdžią dėl bendrų savivaldos problemų.
Plačiau apie renginį skaitykite gruodžio mėnesio „Rūmų žiniose“.
