Ko reikia Lietuvos verslo proveržiui tarptautinėje erdvėje? Ar efektyvi ekonomikos ir verslo skatinimo sistema Lietuvoje? Kokios tarptautinio verslo plėtros tendencijos? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo lapkričio 30 d. Kaune įvykusio verslo forumo „Tarptautinis verslas. Partnerystė. Inovacijos“ dalyviai. Renginį organizavo trejus metus Lietuvoje veikiantis Enterprise Europe Network (Europos verslo ir inovacijų tinklas).
„Tik naujos idėjos ir kūrybiškumas gali padėti mums konkuruoti tarptautiniu mastu. Patvirtinta Lietuvos inovacijų strategija iki 2020 m., kurios tikslas – kurti kūrybingą visuomenę, sudaryti sąlygas plėtoti verslumą ir inovacijas. Inovatyvios ekonomikos pagrindas – inovatyvi tradicinė pramonė (inžinerijos, chemijos, maisto, medienos, baldų ir tekstilės pramonė), aukštosios technologijos (biotechnologijos, lazeriai ir šviesos technologijos), naujosios ūkio sritys (ateities energetika, kūrybinės industrijos ir kt.). Inovacijoms skatinti numatyta nemažai naujų iniciatyvų – inovaciniai čekiai, nacionalinė parama patentavimui, ES finansavimo priemonės, Enteprise Europe Network tinklas ir kitos“, – kalbėjo Ūkio ministerijos Inovacijų politikos skyriaus vedėja Rima Putkienė.
„Kaip reikėjo skatinti ekonomiką ir kas nebuvo daroma?“ – retoriškai klausė Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius dr. Raimundas Kuodis. Jo teigimu, Lietuvos problemos prasidėjo gerokai anksčiau nei užgriuvo pasaulio krizė – dar prieš stojant į ES. Pasak prelegento, žinojome, kad atsivers sienos, ateis ES parama, ir kai kurie greitai suvokė, kad iš to galima neblogai pasipelnyti. Pirmiausia pradėjo pūstis nekilnojamojo turto burbulas. Ekonomika kelerius metus augo labai sparčiai, tačiau svarbu ne kaip greitai ji auga, o ar saugiai? Ūkis ėmė panašėti į kaistančią krosnį, o valdžia į ją dar įmesdavo malkų. Kai visus apėmęs entuziazmas, euforija, optimizmas, tada daromi neprotingi veiksmai, o galiausiai viskas baigiasi žlugimu. Taip ir nutiko – fiesta baigėsi, visi prasiskolinę vieni kitiems, niekas nenori skolinti, nes niekas nežino, kas išgyvens“, – kalbėjo R. Kuodis.
Lietuva – daug eksportuojanti šalis, todėl esą skatinti eksportą, kai visas pasaulis nebenori pirkti, yra tik tuščias laiko švaistymas. R.Kuodžio nuomone, reikėjo gelbėti vidaus vartojimą, visos kitos alternatyvos – be vidaus investicijų programų – yra blogesnės. Vienintelis geras projektas, kuris galėjo išgelbėti ekonomiką nuo nuosmukio, buvo renovacija. Atsigautų statybos, transporto, statybinių medžiagų pramonė, žmonės gautų darbo, užuot emigravę. Bet, anot LB Ekonomikos departamento vadovo, valdžia nusprendė įveikti krizę stabilizuojant biudžeto pajamas; žmonės pradėjo dar labiau taupyti, bankai nustojo dalyti kreditus, ir viskas baigėsi tuo, kuo turėjo baigtis.
Enterprise Europe Network koordinatorė Lietuvoje Daiva Vyšniauskienė (Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai) forume pristatė tinklo trejų metų veiklos rezultatus – per žinias, partnerystę ir inovacijas tinklas tapo verslo katalizatoriumi. Tai iliustravo AB „Lytagra“, „ChemPharmaServe“ Ltd, UAB „Elinta“, UAB „Naujasis Nevėžis“ atstovai, pasakoję apie naudą, kurią gavo naudodamiesi viešosiomis tinklo paslaugomis. AB „Snoras“ analitikai apžvelgė verslo tendencijas ateinančiais metais, makroekonomikos rodiklius, verslo finansavimo galimybes.
Forume apdovanoti aktyviausieji Enterprise Europe Network klientai. Specialiais prizais pagerbtos UAB „Naujasis Nevėžis“, UAB „Arlena“, UAB „Etna“ ir KŪB „Aiva sistema“. Už gražų ir naudingą bendradarbiavimą padėkota Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros Lietuvos ryšių punktui ir UAB „TUV Uolektis“.
Enterprise Europe Network (Europos verslo ir inovacijų tinklui) Lietuvoje atstovauja keturios organizacijos: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai ir VšĮ Lietuvos inovacijų centras.
Per pustrečių metų į tinklą kreipėsi 4884 Lietuvos įmonės.
Beveik 500 bendrovių dalyvavo verslo misijose ir kontaktų renginiuose.
Per tarpvalstybinį tinklą buvo išplatinta 419 Lietuvos įmonių bendradarbiavimo, technologinės partnerystės ir tyrimų pasiūlymų.
1056 bendrovėms suteikta verslo partnerių užsienyje paieškos paslaugų, konsultacijų.
Sulaukta 10 000 užsienio įmonių, pageidaujančių rasti partnerių Lietuvoje, pasiūlymų.
Surengtuose 179 seminaruose, konferencijose ir kituose renginiuose dalyvavo beveik 5000 verslo atstovų.
Lietuvos įmonėms suteikta 1112 konsultacijų, susijusių su ES teisine baze, rinkomis, verslo plėtra užsienyje, 2450 konsultacinių paslaugų dėl verslo paramos programų, tarptautinio verslo organizavimo, technologinių auditų ir kt.
Atlikta 18 verslo subjektų nuomonės tyrimų ir viešųjų konsultacijų, kuriose apklausta beveik 100 Lietuvos įmonių, o įmonių pasiūlymai ir išvados dėl ES teisės aktų tobulinimo perduotos Europos Komisijai.
Sukurta informacinė svetainė inovatyviam tarptautiniam verslui plėtoti www.paramaverslui.eu
.
Padedant Enterprise Europe Network sudarytos 25 technologinio bendradarbiavimo sutartys, 10 eksporto ir importo sutarčių, 3 tarptautinės mokslinių tyrimų sutartys. Bendra sutarčių vertė viršijo 4 mln. Lt, išsaugota ar sukurta naujų darbo vietų, o įmonių apyvarta padidėjo nuo 5 iki 80 proc.
