2026 m. sausio 9 d. Šakių rajono savivaldybėje įvyko Panemunių regioninio parko planavimo schemos rengimo pradžios darbų pristatymas, į kurį dalyvauti buvo pakviesti seniūnijų, seniūnaitijų, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmus šiame susitikime atstovavo viceprezidentas Arūnas Tarnauskas ir generalinis sekretorius Rimas Varkulevičius.
Susitikimo pradžioje Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir planavimo dokumentų rengėjo UAB „Kraštotvarka ir teritorijų planavimas“ atstovai pristatė Panemunių regioninio parko planavimo schemos rengimo pradžią, planavimo tikslus ir uždavinius, regioninio parko ribų keitimo poreikį ir galimybes. Taip pat buvo aiškinamos planavimo procedūros bei pasiūlymų teikimo ir nagrinėjimo tvarka.
Šiuo metu Panemunių regioninis parkas užima apie 11 000 m2 teritoriją. Numatoma plėtra – iki 26 737 m2 (teritorija didėtų 2,43 karto), apimant esamos teritorijos išplėtimą ir naujų teritorijų prijungimą, įskaitant miestų, kaimų bei naudingųjų iškasenų teritorijas, kuriose galimos smėlio, žvyro, molio ir kitų, ne tik rajonui reikalingų, išteklių gavybos galimybės. Taip pat plėtra numatoma žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemėse, kas vienareikšmiškai apribotų šių resursų panaudojimą.
UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ direktoriaus Edmundo Rinkevičiaus vertinimu, Panemunių regioninio parko plėtra ženkliai padidintų apribojimus esamiems verslams, o kai kuriais atvejais tikėtinas net jų uždarymas. To pavyzdžiai – Gelgaudiškio keramikos gamykla ir Gelgaudiškio žvyro karjeras, kurių teritorijos po 1992 metų pateko į Panemunių regioninio parko teritoriją ir jų veikla buvo sustabdyta. Dėl siūlomų parko plėtros sprendimų minėtose teritorijose taptų neįmanomas naujų gamybinių verslų atsiradimas, būtų visiškai apribotas Nemuno upės panaudojimas pramonei ir naudingųjų iškasenų gavybai, nors šiose teritorijose yra sukaupti reikšmingi naudingųjų iškasenų klodai. Žemės ūkio veikla šiose teritorijose būtų dar labiau apribota arba visai uždrausta, tačiau išliktų prievolė palaikyti teritorijas geros agrarinės būklės. Išplėtus minėtą teritoriją, kaip siūloma pateiktoje parko plėtros schemoje, tikėtina, kad gyventojų ir įmonių turimo turto (žemės, miškų, pastatų) vertė sumažėtų kelis kartus.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai pritaria Šakių rajono verslo ir žemės ūkio atstovų išsakytiems pasiūlymams, kad rengiant naują teritorijų planavimo dokumentą reikėtų saugotinų teritorijų plotą ne didinti, o mažinti: iš šios teritorijos išimti visus į ją patenkančius miestus, miestelius ir kaimus, išbraukti visas šiuo metu veiklą vykdančių ar planuojančių ją vystyti verslų teritorijas, žemės ūkio veiklai skirtus žemės ūkio paskirties žemės plotus, ūkinių miškų plotus, taip pat panaikinti kai kurių saugotiną statusą turinčių teritorijų dubliavimą. Taip pat būtina atlikti kaštų ir naudos analizę: įvertinti, ko buvo siekiama įsteigiant minėtą saugotiną teritoriją 1992 metais, kokius rodiklius pavyko pasiekti per 33 Panemunių regioninio parko veiklos metus, kokių rodiklių pasiekti nepavyko ir nurodyti to priežastis.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų taryba ir atstovai yra numatę šių metų pirmąjį pusmetį susitikimą su Lietuvos Respublikos aplinkos ministru, kurio metu bus keliami Panemunių regioninio parko plėtros klausimai. Taip pat bus siūloma tinkamai įvertinti visus gamtosauginius sprendimus, kurie neigiamai veikia regiono ekonomikos ir verslo plėtrą bei įmonių konkurencingumą.
