Finansų ministrė Gintarė Skaistė, pristatydama Vyriausybės parengtą integruotą plano projektą „Naujos kartos Lietuva“, teigė, jog intensyviai ruoštas dokumentas užtikrins šalies proveržį link teisingesnės, išmanesnės ir aukštą pridėtinę vertę kuriančios.
Europos Komisijos siūloma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė yra pagrindinė bendro „Next Generation EU“ 750 mlrd. eurų ekonomikos atsigavimo ir pasirengimo ateities iššūkiams priemonės dalis, todėl nacionalinis integruotas plano projektas pavadintas „Naujos kartos Lietuva“ atliepiant bendrą europinį kontekstą.
Pristatymo metu finansų ministrė atkreipė dėmesį, jog Europos Komisijos fondo investicijos prisidės prie daugelio reikšmingų Lietuvai socialinių ir ekonominių pokyčių. Tuo pačiu pažymėta, jog šis finansinis šaltinis nėra vienintelis svarbus Lietuvai.
„Sulaukėme didelio susidomėjimo šiuo finansiniu šaltiniu, tačiau toks dėmesys gali sudaryti klaidingą įsivaizdavimą, jog jis yra vienintelis – taip tikrai nėra. Ambicingus Vyriausybės įsipareigojimus sieksime įgyvendinti pasitelkiant ir Struktūrinių fondų paramą, ir valstybės biudžeto lėšas. Šiandien pristatoma priemonė sudaro apie septintadalį iš visų pažangai numatytų 16 milijardų. Šios priemonės išskirtinumas, kad investicijos turi turėti tiesiogines sąsajas su reformomis. Todėl kalbant apie pagrindinius pokyčius jie yra tampriai susiję su jau bene dešimtmetį besikartojančiomis Europos Tarybos rekomendacijomis, kurias atėjo laikas įgyvendinti“, – sakė ministrė.
Europinė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė numato Lietuvai 2,225 mlrd. eurų dotacijų, kurios bus panaudojamos septynioms komponentų kategorijoms: žalioji pertvarka, skaitmeninė transformacija, sveikata, socialiniai reikalai, mokslas ir inovacijos, švietimas, viešasis valdymas. Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija – visos Europos Sąjungos prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai, atitinkamai 37 ir 20 proc. fondo lėšų. Kiti „Naujos kartos Lietuva“ plano projekte išskirti prioritetai yra susiję su Europos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimu.
Finansų ministrė prezentacijos metu taip pat atskleidė, jog rengiant integruotą nacionalinio plano projektą buvo aktyviai bendradarbiaujama su Europos Komisija, ekspertais, socialiniais ir ekonominiais partneriais.
„Šiandien visuomenei pristatome integruoto nacionalinio plano projektą, kurio komponentai atskirai jau ne kartą buvo rodomi įvairiuose formatuose institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms ir darbdaviams. Rengdami kiekvieną plano dalį palaikėme glaudžius santykius su Europos Komisija, konsultavomės, todėl galime pasidžiaugti, jog planas preliminariai suderintas. Tuo pačiu suprantame, jog visuomenė taip pat turi aiškų matymą ir jos balsas turi būti girdimas, todėl kviečiame susipažinti su plano projektu ir dalyvauti rašytinėse konsultacijose „e.pilietis“ platformoje, taip prisidedant prie „Naujos kartos Lietuvos“ vizijos“, – sakė G. Skaistė.
Kaip pažymėjo ministrė, visuomenei rašytinės konsultacijos bus prieinamos iki balandžio 26 d. Be to, atskiros ministerijos dar papildomai rengs konsultacijas su socialiniais ir ekonominiais partneriais, kuriose pristatys po Europos Komisijos pastabų atnaujintas komponentines dalis. Tuomet po visų konsultacijų, galutinis planas bus pateiktas Europos Komisijai,
kuri turės per 2 mėnesius formaliai įvertinti planą ir jeigu jam nebus pastabų – perduos tvirtinti Tarybai, kuri šiai procedūrai turi 1 mėnesį. Galiausiai plano patvirtinimo ir investicijų pradžios galima tikėtis rugpjūčio mėnesį, jei visi procesai vyks numatytais terminais.
Atsinaujinančios elektros energijos gamyboje srityje, siekiant pasiruošti vėjo jėgainių Baltijos jūroje statybai, bus investuojama į parengiamuosius jūros dugno ir techninius tyrimus, numatoma remti verslo ir gyventojų investicijas į saulės ir vėjo energiją naudojančias elektrines.
Darnaus transporto srityje numatyta plėsti elektromobilių įkrovimo ir alternatyvių degalų papildymo stotelių infrastruktūros tinklą. Kartu, bus teikiamos finansinės paskatos viešojo sektoriaus įstaigoms ir verslui keisti taršias transporto priemones, taip pat bus atnaujinamos viešojo transporto priemonės.
Energijos efektyvumo srityje bus įgyvendinama pastatų renovacijos reforma. Tikslas – pasiekti 1000 renovuotinų daugiabučių per metus.
Renginyje taip pat dalyvavusi finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė teigė, jog kita prioritetinė „Naujos kartos Lietuva“ plano dalis – skaitmeninimo stiprinimas.
„Kalbant apie skaitmeninimą, planuojame stiprinti valstybės IT projektų valdymą, sukuriant skaitmeninių kompetencijų centrą prie Vyriausybės. Jo užduotis būtų sistemiškai nagrinėti visas viešojo sektoriaus investicijas į IT sistemas, duomenų bazes, e-paslaugas, siekiant užtikrinti aukščiausius kokybės standartus, tarpusavio sąveikas, duomenų atvirumą ir kitus centralizuotos duomenų valdysenos elementus“.
Anot viceministrės, iš esmės siekiama pereiti nuo sistemos „dokumentų tvarkymas“ į „duomenų valdymą“, o visą decentralizuotą registrų ir duomenų bazių sistemą integruoti ir centralizuoti, užtikrinant automatines sąsajas tarp skirtingų institucijų turimų duomenų.
„Pirmiausia bus siekiama užbaigti IT išteklių reformą – atlikti valstybės sistemų, duomenų centrų, registrų konsolidavimą ir užtikrinti sinergiją tarp jų, taip pat atverti duomenis mokslui ir visuomenei. Tuo pačiu sieksime sukurti trūkstamas elektronines valstybės ir savivaldybių viešąsias paslaugas ir suvienodinti paslaugų lygį“, – pažymėjo viceministrė.
Skaitmeninių inovacijų srityje planuojama vystyti duomenų ir skaitmeninimo technologijų inovacijas versle per dirbtinį intelektą, blokų grandines, automatizavimą. Atskirai prioritetizuojama pavyzdinė iniciatyva – lietuvių kalbos išteklių skaitmeninimas, kuris leistų vietinius ir užsienio rinkų produktus ar paslaugas „prakalbinti“ lietuviškai (pvz., išmaniosios namų valdymo sistemos, Amazon Alexa, Apple Siri).
Švietimo srityje planuojama įgyvendinti kompleksines priemones bendrajame ugdyme, siekiant gerinti mokinių pasiekimus ir mažinant atotrūkį. Bus siekiama mokyklų tinklo optimizavimo investuojant į Tūkstantmečio mokyklas, taip pat investicijos bus skiriamos profesinio mokymo patrauklumo didinimui.
Mokslo ir inovacijų srityje numatoma skatinti mokslo ir studijų institucijas persitvarkyti taip, kad reikšmingai augtų studijų Lietuvoje tarptautinis konkurencingumas, mokslinių tyrimų apimtys ir jų kokybė. Numatoma patobulinti studijų
finansavimo ir studentų priėmimo sistemą, užtikrinant geresnę atitiktį darbo rinkos poreikiams, padidinti studijų kokybės vertinimo efektyvumą ir užtikrinti sistemingą MTEP veiklos stebėseną.
Sveikatos srityje investicijomis planuojama modernizuoti infekcinių ligų klasterio centrus 5 didžiuosiuose miestuose – tai gyventojams užtikrins prieinamas, kokybiškas infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugas bei saugias darbo sąlygas personalui. Taip pat bus modernizuoti 10 regioninio lygmens sveikatos priežiūros įstaigų priėmimo skyriai. Tai užtikrins pagrindinių šalies ligoninių pasirengimą efektyviai teikti skubios medicinos paslaugas dideliam skaičiui pacientų vienu metu esant ekstremaliajai situacijai (cheminė tarša, radiacinė tarša, branduolinė avarija terorizmas, užkrečiamųjų ligų epidemija).
Darbo rinkos ir socialinės aprėpties srityje planuojama sudaryti galimybę darbo ieškantiems asmenims mokytis ir įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas, taip pat subsidijuoti darbo vietų steigimą, kurios prisideda prie skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslų. Numatoma darbo vietų steigimą subsidijuoti asmenims, kuriuos paveikė veiklos pokyčiai įmonėse dėl COVID-19 pandemijos.
Viešojo sektoriaus efektyvumo srityje numatoma investuoti į VMI ir Muitinės veiklos gerinimą diegiant pažangias IT technologijas, taip pat bus skatinama mažinti atsiskaitymus grynaisiais, vykdyti visuomenės finansinį švietimą, jog susidarytų galimybės PVM nesurinkimo ir šešėlio mažėjimui. Bus didinamas valstybės tarnautojų veiklos efektyvumas – centralizuotas žmogiškųjų išteklių ir vadovų karjeros valdymas, investuojama į strategines kompetencijas.
Primename, jog Europos Komisija (EK), reaguodama į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes, 2020 m. gegužės 20 d. pristatė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kuri suteikia unikalią galimybę ne tik padėti ekonomikai atsigauti po pandemijos, bet ir paspartinti šalies ūkio struktūrinę transformaciją link aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo. Nacionalinio „Naujos kartos Lietuva“ plano parengimas bei jo suderinimas su EK yra vienas prioritetinių artimojo laikotarpio Vyriausybės darbų.
Išsamiai su nacionaliniu „Naujos kartos Lietuva“ plano projektu susipažinti galite ČIA.
LR Finansų ministerijos informacija
Iki 2021-04-26 sudalyvaukite rašytinėje konsultacijoje, išreikšdami savo nuomonę dėl būtinų reformų Lietuvai ČIA.
Planas parengtas pagal EK Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP, angl. – RRF), kuri finansuos valstybių narių struktūrines reformas ir skatins ūkio atsigavimą, prioritetą teikiant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir 2019-2020 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimui. (Tarybos 2019 m. rekomendacijos)
Pagal priemonę, Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eurų paskoloms.
Siekiant gauti numatytą finansavimą, EK turi patvirtinti Lietuvos nacionalinį integruotą „Naujos kartos Lietuva“ planą, kurį Lietuva turi parengti iki 2021 m. balandžio 30 d., ir kurio finansavimas truktų iki 2026 m. rudens.
Pagrindinės Plano patvirtinimo sąlygos – investicijų planavimas esminių reformų įgyvendinimui atsižvelgiant į Tarybos rekomendacijas, investicijų proporcijų žaliajai pertvarkai (37 proc.) ir skaitmeninimui (20 proc.) atitikimas bei investicijų suderinamumas ir papildomumas su kitomis investicinėmis priemonėmis.
Finansavimo išmokėjimai bus susieti su Plane numatytų tikslų ir įsipareigojimų pasiekimu, kurį reguliariai vertins EK.
