ES modernizavimo fondas investuoja 2,4 mlrd. EUR, kad būtų paspartinta žalioji pertvarka Lietuvoje ir dar 6 ES šalyse

Šiandien Europos Sąjungos modernizavimo fondas 31 projektui septyniose paramą gavusiose šalyse, įskaitant Lietuvą, išmokėjo 2,4 mlrd. EUR, kad padėtų modernizuoti jų energetikos sistemas, sumažinti energetikos, pramonės bei transporto sektoriuose išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Tai bendra didžiausia iki šiol išmokėta suma, suteiksianti postūmį Europos žaliajai pertvarkai. Valstybėms narėms šios investicijos padės mažinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, pasiekti savo 2030 m. klimato ir energetikos tikslus ir prisidėti prie ilgalaikio ES įsipareigojimo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui.

Iš Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pajamų papildomai investuojama Rumunijoje (1,1 mlrd. EUR), Čekijoje (1 mlrd. EUR), Bulgarijoje (197 mln. EUR), Lenkijoje (47 mln. EUR), Kroatijoje (88 mln. EUR), Latvijoje (5 mln. EUR) ir Lietuvoje (1 mln. EUR). Sudėjus nuo 2021 m. sausio ir šiandien išmokėtas lėšas, dešimčiai paramos kriterijus atitinkančių valstybių narių iš viso išmokėta beveik 7,5 mlrd. EUR. Įgyvendinant projektus, kuriems finansavimas paskirtas šiandien, daugiausia dėmesio skiriama atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybai, energetikos tinklų modernizavimui ir energijos vartojimo efektyvumui.

Už Europos žaliąjį kursą atsakingas vykdomasis Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė: „Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema suteikia galimybę visoms ES valstybėms narėms mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir gautas pajamas naudoti investicijoms į savo energetikos pertvarką. Modernizavimo fondas yra svarbi priemonė siekiant užtikrinti valstybių narių solidarumą, sudarant sąlygas šalims, kurioms to labiausiai reikia, papildomai investuoti į modernias energetikos sistemas. Anglies dioksido įkainojimas ir pajamų perskirstymas yra puikus būdas užtikrinti teisingą pertvarką šių šalių piliečiams.“

Finansuojamų pasiūlymų pavyzdžiai:

• Bulgarijos elektros energijos skirstymo tinklo modernizavimas siekiant sparčiau elektrifikuoti transportą, diegti kaupimo pajėgumus, mažinti energijos vartojimo bei gamybos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir decentralizuoti gamybą;
• Kroatijos vandentiekio įmonėms diegiamos saulės energijos sistemos ir energijos kaupimo pajėgumai;
• Čekijos programa „ENERGov“, kurios tikslas – didinti energijos vartojimo efektyvumą ir energijos taupymą naujuose viešojo sektoriaus pastatuose;
• elektra varomų transporto priemonių ir atitinkamos įkrovimo infrastruktūros diegimas Latvijoje;
• daugiabučių namų renovavimas Lietuvoje;
• centralizuotam šilumos tiekimui būtinos kogeneracijos rėmimas Lenkijoje;
• nauji atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos pajėgumai, centralizuotas šilumos tiekimas ir dujų infrastruktūra, pakeisianti deginant anglis gaunamą energiją Rumunijoje.

Kitas galutinis terminas, iki kurio paramą gaunančios valstybės narės turi pateikti investicinius pasiūlymus dėl galimos Modernizavimo fondo paramos: 2023 m. rugpjūčio 15 d. – neprioritetiniams pasiūlymams ir 2023 m. rugsėjo 12 d. – prioritetiniams pasiūlymams.

Iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos finansuojamo Modernizavimo fondo tikslas – remti dešimties mažesnių pajamų ES šalių perėjimą prie poveikio klimatui neutralumo. Šiuo fondu gali naudotis Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija