Tęsiant Erasmus+ strateginių partnerysčių projekto veiklas „Cook it Forward“, vyko diskusija apie Kauno regiono kultūrinį paveldą ir naujoves, diegiamas maisto srityje. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Maisto mokslo erdvėse su dalyviais bendravo akademikė prof. dr. Elena Bartkienė, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Vytautė Starkutė ir doktorantė bei jaunesnioji mokslo darbuotoja Eglė Zokaitytė. Dalyviams buvo pristatytas pranešimas „Maistas – nuo maistinės vertės iki maisto mikrokomponentų bei vartotojams sukeliamų emocijų svarbos“. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Maisto saugos ir kokybės katedros bei Gyvūnų auginimo technologijų instituto mokslininkės pristatė savo veiklas ir perspektyvas šioje, nuolat kintančioje, srityje. Ši mokslo grupė maisto mokslo srityje intensyviai dirba jau daugiau nei 15 metų. Akademikei vadovaujant, sėkmingai disertacijas apgynė ir karjerą universitete tęsia 4 mokslo daktarai: dr. Erika Mozūrienė, dr. Vita Lėlė, dr. Vytautė Starkutė, dr. Paulina Zavistanavičiūtė. Šiuo metu doktorantūroje studijuoja ir naujas nutraceutikų formules kuria doktorantė ir jaunesnioji mokslo darbuotoja Eglė Zokaitytė. Apie Baltijos jūros makrodumblių panaudojimą maisto ir pašarų pramonėje žinias gilina ir technologijas jų perdirbimui kuria doktorantė Ernesta Tolpežnikaitė. Doktorantas Laurynas Vadopalas diegia akademikės rekomenduotas fermentacijos technologijas kiaulininkystės sektoriuje. Vykdoma mokslinė veikla maisto technologijų srityje paskelbta daugiau nei 120 publikacijų moksliniuose žurnaluose, patentuose, mokslo populiarinimo leidiniuose bei televizijos laidose.
Akademikė teigia, kad maisto gamybos technologijos yra visuma, susijusi su daugeliu sričių: pradedant kokybiškų ir saugių maisto žaliavų ir produktų gamybos technologijų kūrimu, išskirtinį dėmesį kreipiant į maisto saugos aspektus, maisto žaliavų ir produktų gamybos procesų poveikį aplinkai, šalutinių maisto pramonės produktų panaudojimo galimybes bei žiedinės ekonomikos principais pagrįstų technologijų plėtrą, baigiant vartotojų maisto pasirinkimą lemiančių veiksnių analize. Savo darbus maisto technologijų srityje, ši mokslo grupė sąlyginai išskiria į šias pagrindines sritis:
Proteominiai tyrimai naujos kartos tvarių augalinių baltymų kūrimui – šios idėjos esmė, sumažinti Europos priklausomybę nuo importuojamų sojų produktų, pakeičiant juos Baltijos regiono klimato sąlygomis augančiais augalais, kurie, iki šiol, naudojami nepakankamai efektyviai, dėl technologijų jų perdirbimui į vertingas žaliavas ir produktus, stokos. Pritaikius biotechnologinius sprendimus, mokslininkės sukūrė technologiją naujos kartos tvarių augalinių baltymų izoliatų ir koncentratų gamybai, kuriuose aukštos biologinės vertės baltymų kiekis didesnis nei 80 proc. Ši novatoriška idėja ir sukurtų naujų produktų technologijos publikuotos daugiau nei 10 mokslinių publikacijų. Sukurti izoliatai ir koncentratai toliau sėkmingai taikomi, kuriant naujus maisto produktus. Šiomis technologijomis mielai pasidalintume su maisto pramonės atstovais, nes fundamentiniai tyrimai atlikti, belieka integruoti į pramonę.
Fito-biologinių kompozicijų kūrimas, antibiotikų vartojimo ir jų likučių maiste mažinimui – sukurtos unikalios fito-biologinės kompozicijos, kurios ateityje gali būti taikomos antibiotikams atsparių patogenų kontrolei, zoonozių prevencijai bei gydymui. Šiais tyrimais siekiama atkreipti mokslo ir plačiosios visuomenės bei gamintojų dėmesį į problemą, susijusią su antibiotikų likučiais žemės ūkio gyvūninės kilmės produkcijoje ir pasiūlyti alternatyvius sprendimo būdus, kovai su patogeniniais mikroorganizmais bei zoonozių plėtra.
Biotechnologijos žemės ūkiui ir maisto pramonei – biotechnologinių procesų žemės ūkyje ir maisto pramonėje modeliavimui, sukurta originali technologinių, antimikrobinių, antigrybinių, funkcionaliųjų mikroorganizmų kolekcija, kurios potencialas iki šiol naudojamas tolesniuose moksliniuose darbuose (saugesnių maisto produktų ir (ar) pašarų kūrimui, antimikrobinių dangų modeliavimui, toksiškų junginių maiste ir pašaruose biodegradavimui / absorbcijai, antimitybinių veiksnių koncentracijos mažinimui, maistinių medžiagų biopreinamumo didinimui ir kt.). Šie moksliniai darbai pripažinti pasauliniu mastu, o jų plėtra ir sklaida tęsiama, dalyvaujant tarptautinėje COST veikloje, jungiančioje 29 šalių šios srities mokslininkus. Šioje veikloje akademikė prof. dr. Elena Bartkienė atstovauja Lietuvą ir yra projekto vadovo pavaduotoja bei darbo grupės, atsakingos už naujų produktų kūrimo mokslines idėjas ir jų realizavimą, vadovė.
Šalutinių maisto pramonės produktų valorizavimo technologijų kūrimas – taikant tvarios gamybos principus, šios mokslininkų grupės sukurta technologinių mikroorganizmų, pasižyminčių antimikrobinėmis ir mikotoksinus degraduojančiomis savybėmis, nanokapsulių gamybos technologija. Tokiu būdu technologiškai funkcionalizuotos pieno rūgšties bakterijų nanokapsulės panaudotos nutraceutikų formulėse. Šiuo metu pateiktas patentas „Daugiafunkcė virškinimo trakto mikrobiotą ir imuninės sistemos atsaką modeliuojanti nutraceutinė kompozicija“ Europos patentų biurui.
Vykdant plėtrą žemės ūkio mokslų srityje, gyvybingų mikroorganizmų nanokapsulės buvo pritaikytos naujagimių veršelių mityboje – sveikatingumo gerinimui bei bakterinių ligų prevencijai, melžiamų karvių mityboje – sveikatingumo, produktyvumo bei produkcijos kokybės gerinimui ir žirgų mityboje – sveikatingumo gerinimui. Ši mokslinė novatoriška idėja, integruota kiaulininkystės sektoriuje, suteikė galimybę Lietuvos ūkiams pakeisti importuojamus sojų produktus ir komercinius probiotinius preparatus vietine biomodifikuota žaliava, modeliuojant gyvūnų mikrobiotą palankia kryptimi (mažinant patogeninių bakterijų paplitimą virškinimo trakte), taip užtikrinant gyvūnų sveikatingumą ir didesnį produktyvumą. Šie duomenys paskelbti daugiau nei 6 mokslinėse publikacijose bei 2 Europos patentų biuro patentuose. Darbai šia kryptimi tęsiami, vykdant EUREKA projektą.
Mikotoksinų biokonversijos in vivo tyrimai bei jų degradavimo maiste ir pašarų žaliavose technologijų kūrimas – mikroskopinių grybų ir jų metabolitų (mikotoksinų) degradavimo technologijos biologiniais, fermentiniais ir fiziniais metodais maiste ir žemės ūkio žaliavose bei „susidarančiųjų“ ir „užslėptųjų“ mikotoksinų in vivo biokonversijos analizės duomenys ir galimybė juos detoksikuoti in vivo, modeliuojant žemės ūkio gyvūnų virškinimo trakto mikrobiotą, publikuota keletoje straipsnių aukšto lygio moksliniuose žurnaluose. Dėl aktualumo ir svarbos visuomenės sveikatai (nes kumuliacinis šių junginių poveikis iki šiol nėra ištirtas) ši tema tęsiama, vadovaujant doktoranto Lauryno Vadopalo disertacinio darbo, finansuojamo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, temai.
Saugesnių padidintos pridėtinės vertės maisto žaliavų ir produktų technologijų kūrimas visuomenės sveikatai užtikrinti – daugiau kaip 13-oje mokslinių straipsnių publikuoti technologiniai sprendimai, kurių esmė, sumažinti akrilamido, kancerogeninės ir neurotokšiškos medžiagos, susidarančios termiškai apdorojant maisto produktus, kiekį grūdų produktuose. Sukurtos technologijos poliaromatinių angliavandenilių koncentracijos mažinimui rūkytuose mėsos produktuose; analizuota kūdikiams skirto maisto sauga, tiriant furano koncentraciją; vykdytas antibiotikų likučių monitoringas paukštienoje, parduodamoje Baltijos Valstybėse. Visi šie rezultatai publikuoti, siekiant informuoti mokslo ir plačiąją visuomenę apie maisto saugos probleminius aspektus ir galimus jų sprendimo būdus.
Nutraceutikai ir didesnės pridėtinės vertės maisto žaliavos ir produktai – šios mokslo grupės atlikti ir paskelbti mokslo darbai, apie galvijų priešpienio (krekenų), kaip perspektyvaus ir neturinčio kontraindikacijų daugiafunkcio komponento žmonių mitybai (ypač padidintos rizikos grupių, vaikų ir senyvo amžiaus) technologinį funkcionalizavimą, taikant žemo dažnio ultragarsą bei biotechnologinius sprendimus. Sukurta technologija labai perspektyvi, nes šiuo metu į Europą importuojami papildai, kuriuose galvijų priešpienis yra pagrindinis funkcionalusis komponentas, iš JAV bei Naujosios Zelandijos. Įvertinant tai, kad Lietuvoje pieninė galvijininkystė yra viena pagrindinių žemės ūkio sričių, tokių novatoriškų technologijų integravimas, vietiniams ūkiams tiekiant ar patiems perdirbant šią vertingą žaliavą (galvijų priešpienį) būtų labai perspektyvus. Su šiuo komponentu sukurta daugiafunkcė virškinimo trakto mikrobiotą ir imuninės sistemos atsaką modeliuojanti nutraceutinė kompozicija pateikta Europos patentų biurui.
Veiksnių, lemiančių žmonių emocinį atsaką į skirtingas maisto skonio savybes, kaip kintamųjų moderatorių, taikymas sistemų, skirtų ankstyvai ligų diagniostikai, kūrimui – įvertinus vartotojų maisto pasirinkimo svarbą jų sveikatai, įgyvendintas tarptautinis projektas, kurio esmė buvo išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia vartotojų maisto pasirinkimą. Ši idėja išaugo į kitą novatorišką projektą, kurio metu, vertinant emocinį atsaką į skirtingas maisto skonio savybes, kaip kintamąjį moderatorių sveikų ir sergančiųjų depresija asmenų grupėse, sukurta kompiuterizuota žmogaus depresijos ankstyvos diagnostikos sistema. Gauti vertingi duomenys patentuoti Lietuvos Respublikos Valstybiniame Patentų Biure: „Žmogaus depresijos ankstyvos diagnostikos sistema“ bei publikuoti moksliniuose žurnaluose.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai kviečia maisto pramonę bendradarbiauti, jungtis į projektines veiklas, kuriant naujas žaliavas ir produktus!
