COVID-19 pandemija yra ne tik didžiulė grėsmė visuomenės sveikatai, bet ir šokas globaliai, Europos ir Lietuvos ekonomikai. Asmenų judėjimo ir socialinio kontakto ribojimai sustabdė atskirų ūkio sektorių įmonių veiklą. Dėl globalių ūkio sąryšių ir grandininių reakcijų pažeistos tiekimo grandinės beveik sustojo ir atskirų prekių bei paslaugų paklausa, sutriko atsiskaitymai tiek vidaus rinkose, tiek ir tarptautiniu mastu. Neapibrėžtumas žlugdo verslo investicijų planus, įmonės susiduria su finansinio likvidumo dilema. Bedarbystė Lietuvoje jau viršija 11 proc., BVP nuosmukis gali siekti dviženklį skaičių.
Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė, reaguodami į susidariusią padėtį, priėmė sprendimus bei numatė ekonomikos, darbo vietų, verslo įmonių gelbėjimo priemones, kurios turėtų amortizuoti viruso pandemijos sukeltus nuostolius.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, vienijanti penkis Rūmus, atstovauja didžiausiai Lietuvos verslo bendruomenei ir išreiškia savo poziciją dėl ekonomikos skatinimo priemonių veiksmingumo, biurokratinių trukdžių mažinimo, papildomų veiksmų karantino ir ypač – pokarantininiu laikotarpiais, kad būtų sustabdytas ūkio nuosmukis ir sugrąžinta Lietuvos ekonomika į augimo kelią.
Kviečiame LR Seimą ir Vyriausybę taikyti pirmiausia subsidijų ir vėliau lengvatinių paskolų bei garantijų paskoloms karantino paveiktam verslui mechanizmą. Svarbu išlaikyti balansą tarp subsidijų ir paskolų verslo gyvybingumui palaikyti.
Šiandien, suvaldžius pandemijos plėtrą, būtinas nuoseklus karantino sąlygų švelninimas ir verslo ribojimų mažinimas, griežtai laikantis visų nustatytų saugumo reikalavimų.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai pažymi, kad šiuo metu būtina:
Padėti išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas. Labai sunki buvo paramos darbdaviams išsaugoti darbo vietas subsidijuojant prastovas pradžia dėl perteklinių ir nekoordinuotų institucijų veiksmų bei reikalavimų. Pusantro mėnesio po karantino pradžios per Užimtumo tarnybą prie LR SADM paramą gavo 12.100 įmonių. Karantininiam ir pokarantininiam laikotarpiui siūlome:
- bent 6 mėn. tęsti darbo užmokesčio subsidijas darbdaviams, kurie yra paskelbę prastovas ir jau gavę paramą išsaugojo darbo vietas arba yra Valstybinės mokesčių inspekcijos įtraukti į įmonių, nukentėjusių nuo pandemijos, sąrašą;
- bent 6 mėn. po karantino pabaigos taikyti vienkartinę subsidiją darbdaviams už kiekvieną sukurtą naują darbo vietą; nereikalauti garantijų už gaunamą subsidiją;
- profesinio mokymo ir pameistrystės srityse aktyvinti paramą bedarbiams už įgytą kvalifikaciją, dirbantiesiems – už įgytas naujas kompetencijas; parama darbdaviams, sudarantiems pameistrystės darbo ir mokymo sutartis, iš dalies kompensuojant pameistrio ir paskirto meistro darbo užmokestį;
- atsisakyti biurokratinių procedūrų teikiant įvairią paramą įmonėms, lengvinti pasinaudojimo galimybes;
- subsidijas už prastovas mokėti tiesiogiai darbuotojams – taip darbdaviui „atsilaisvintų“ apyvartinės lėšos. Subsidijas mokėti nuo vidutinio darbo užmokesčio, ne MMA;
- atleisti nuo 2019 m. pelno mokesčio mokėjimo, sumažinti PVM ir kitą mokesčių naštą, susijusią su darbo užmokesčiu;
- nemokėti GPM nuo darbo užmokesčio dirbantiems darbuotojams 6–12 mėnesių, jei apyvarta krito 10 proc. arba daugiau.
Padėti verslui išsaugoti likvidumą. 52 tūkst. karantino paveiktų mokesčių mokėtojų VMI, SODRA ir Muitinės departamentas suteikė mokestines paskolas, atidėdami mokesčių mokėjimą ir netaikydami palūkanų. Verslo apklausa parodė, kad nėra priekaištų dėl VMI taikomų procedūrų ir sprendimo priėmimo greičio. Siūlome:
- priimti vieningą sprendimą, kad ūkio subjektai, nustatyta tvarka gavę subsidijas darbo užmokesčiui dėl jų veiklos ribojimo, nebūtų įtraukiami į mokesčius administruojančių institucijų skolininkų sąrašus; suma, susidariusi dėl gautų lengvatų, turi būti vieningai pripažįstama kaip įmonių būsimo laikotarpio įsipareigojimai.
Kuo aktyviau naudoti įmonių likvidumo palaikymo finansinius instrumentus. Per UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ yra numatyta nemažai finansinių instrumentų. Šių priemonių įgyvendinimas sulaukė daugiausia verslo priekaištų dėl perteklinių reikalavimų, nustatytų paramos sąlygų trūkumų. Verslo subjektus pasiekusių lėšų ir garantijų apimtys – labai mažos. Siūlome:
- koreguoti suplanuotų priemonių veikimo principus bei sąlygas, siekiant efektyvesnio rezultato ir platesnio įmonių pasiekiamumo. Pokarantininiu laikotarpiu jie bus dar svarbesni;
- pasinaudojant Europos Komisijos koreguota laikinąja valstybės pagalbos schema ir atstatant tarptautinės bei vidaus prekybos apimtis nedelsiant pradėti teikti prekinio kreditų draudimo skatinimo priemones, suteikiant draudimo bendrovėms valstybės garantijas;
- pritarti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyvai remti karantininio laikotarpio įmonių patalpų nuomos sąnaudų dalinį dengimą struktūrinėmis lėšomis; paramos schemoje numatyti proporcinį nuomininko bei nuomotojo dalyvavimą;
- iš dalies kompensuoti nuomos išlaidas susijusioms įmonėms (kai nuomininkas ir nuomotojas priklauso įmonių grupei) ir kai nuomotojas yra fizinis asmuo, turintis daugumą balsų įmonėje. Dėl pandemijos patirta žala yra ta pati, kaip ir kitų įmonių, sutartys registruotos, patalpų nuomos kaina nustatyta pagal patvirtintą susijusių įmonių politiką ir sumokėti mokesčiai;
- sudaryti galimybę įmonėms, dalyvaujančioms priemonėje „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“, paskolos poreikį grįsti ir užsienio pirkėjų neapmokėtomis sąskaitomis; kai nėra šios sąlygos, eliminuojamas eksportuojantis verslas.
Skatinti ekonomiką. Rūmai pritaria investicijų programų iš visų finansavimo šaltinių vykdymo spartinimo priemonėms. Papildomai siūlome:
- suteikti įmonėms iki mėnesio apyvartos dydžio negrąžintiną paramą (komunaliniams mokesčiams, prastovoms apmokėti, kitiems tikslams pagal įmonių poreikį);
- suteikti iki 3 mėnesių apyvartos dydžio grąžintiną beprocentinę paramą per valstybės garantuotas paskolas, garantijas, eksporto draudimą, kitas priemones su grąžinimo per 8 metus galimybe;
- atleidžiant darbuotojus išeitinę kompensaciją turėtų išmokėti valstybė, o ne darbdavys, nes tai – per didelė finansinė našta darbdaviui šiuo laikotarpiu;
- viešuosiuose pirkimuose trumpinti prekių tiekimo terminus nuo dabar esančių 5 mėn. iki 2–3 mėn. ir kitas priemones, kurios leistų Lietuvos gamintojams sėkmingai konkuruoti su užsienio tiekėjais;
- lanksčiau taikyti MVĮ kriterijų reikalavimą įmonėms, kurios turi arba paskutinius dvejus metus turėjo daugiau kaip 250 darbuotojų, kad joms būtų teikiama Vyriausybės parama, kaip ir MVĮ;
- teikti paramą ar subsidijuoti gaminių sertifikavimą, CE ženklinimą;
- įmonėms, gaunančioms struktūrinių lėšų paramą investiciniams projektams, padidinti avanso sumas, išmokamas be sutarties įvykdymo garantijos (pvz.: projektams, kurių biudžetas didesnis nei 200.000 EUR, skirti 20 proc. avansą). Sudaryti galimybę pasinaudoti didesnio dydžio (nuo 50 proc. iki 100 proc.) avansinėmis sumomis, pateikus draudimo ar banko garantiją;
- teikti 100 proc. garantijas paskoloms, kuriomis iš dalies finansuojami su ES parama vykdomi projektai;
- svarstyti galimybę apmokėti išankstines sąskaitas įmonių vykdomuose ES finansuojamuose projektuose ir INVEGAI išduoti draudimo polisus (garantijas);
- per INVEGĄ kompensuoti palūkanas refinansuojamoms paskoloms;
- sudaryti patrauklesnes sąlygas finansiniams tarpininkams dalyvauti priemonėse įmonių likvidumui palaikyti.
Palaikyti ūkio sektorių iniciatyvas. Atskiriems ūkio sektoriams karantino laikotarpiu ir 6 mėn. po jo siūlome:
- nustatyti apgyvendinimo paslaugų veiklai 9 proc. PVM tarifą; apgyvendinimo sektoriaus veikla buvo nutraukta karantino laikotarpiu; pokarantininiu laikotarpiu sumažėjus kelionėms ir esant vartotojų baimėms apgyvendinimo sektoriaus veiklos apimčių atsistatymas bus labai ilgas;
- nustatyti 9 proc. PVM tarifą maitinimo įmonių paslaugoms (išskyrus parduodamus gėrimus ir tabaką); sumažinti PVM mokestį maistui ir būtiniausioms prekėms, peržiūrėti akcizus;
- medienos apdirbimo pramonė – viena didžiausių darbdavių Lietuvoje. Prašome ilginti atsiskaitymo su Valstybine miškų urėdija terminą už medieną nuo 15 iki 30 kalendorinių dienų, nereikalauti sandorio įvykdymo užtikrinimo, neskaičiuoti delspinigių ir netaikyti baudų. 30 dienų atsiskaitymo termino taikymas visada atitiktų rinkoje nusistovėjusią praktiką, teisės aktus;
- parengti rekomendacijas ir sprendimus, kad valstybės ir savivaldybių įmonės, savivaldybės atleistų, atidėtų arba išdėstytų dalimis mokėjimus, įskaitant žemės ir nekilnojamojo turto mokesčius, neskaičiuotų baudų ir delspinigių, netaikytų avansinio mokėjimo principo;
- visoms naujoms įmonėms taikyti mokestinės pagalvės principą, t. y. peržiūrėti mokestinių tarifų (GPM, PVM ir kt.) dydžius;
- visoms įmonėms 24 mėn. laikotarpiui 50 proc. sumažinti valstybinių įmonių ir įstaigų teikiamų paslaugų tarifus (licencijoms, VĮ Registrų centras pažymoms ir t. t.).
Operatyviai naudotis Europos institucijų priemonėmis pandemijos sukeltai ekonomikos krizei. Europos Vadovų taryba priėmė sprendimą solidariai įkurti Fondą kovai su pandemijos ir ekonominės krizės pasekmėmis. Supaprastino ES struktūrinių fondų naudojimo taisykles, leido netaikyti ERPF finansavimo ribojimų finansinių sunkumų patiriančioms įmonėms. Iniciatyvas paskelbė Europos finansų institucijos. Lietuvoje ekonomikos skatinimo plano priemonių finansavimas kol kas numatytas skolintomis biudžeto ir disponuojamų struktūrinės paramos fondų lėšomis. Siūlome:
- atidžiai išanalizuoti europinių ir tarptautinių finansų institucijų iniciatyvas kovai su ekonomikos krize; papildyti esamą pagalbos verslui monitoringo sistemą ir tarptautinių institucijų priemonėmis, kuriomis gali pasinaudoti Lietuva;
- esant tokioms galimybėms parengti papildomą planą paklausių ir efektyvių priemonių finansinėms apimtims didinti bei naujoms intervencijos priemonėms, kurios sudarytų iki 15 proc. nuo šalies BVP, kurti. Priemonių įveiklinimas priklausytų nuo ūkio būklės dinamikos ir bedarbių skaičiaus augimo.
Aktyviai veikti LRV bei Lietuvos atstovams tarptautinėse organizacijose, Europos Komisijoje ir kitose institucijose, atidžiai sekti didžiųjų pasaulio valstybių elgseną, proteguoti savo ekonomiką ir įmones. Privalome garantuoti Lietuvoje veikiančioms įmonėms vienodas konkurencines sąlygas tiek ES, tiek pasaulio lygiu. Tai galime užtikrinti tik užkirsdami kelią neteisėtiems kitų valstybių bandymams remti išskirtinai savo įmones ir taip sudaryti kliūtis kitų pasaulio valstybių verslams.
Institucijos negali palaikyti tik savo šalies įmonių, bet vartotojai šiuo ypač sudėtingu laikotarpiu gali rinktis vietines paslaugas ir prekes. Kviečiame tai daryti.
Verslo, valstybės institucijų, darbuotojus vienijančių organizacijų – visų socialinių partnerių – sutarimas ir bendras darbas yra greičiausias kelias sugrįžti į klestinčios Lietuvos augimo kelią.
