Vakar Finansų ministerijai pristačius investicijų planą Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai rengia pasiūlymus Finansų ministerijai, prašome pateikti Jūsų nuomonę raštu iki ketvirtadienio 14 val. el. paštu daiva.vysniauskiene@chamber.lt
Finansų ministerijos plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis, tai žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. Šioms ilgalaikio poveikio investicijoms iš viso numatoma skirti 6,3 mlrd. eurų, iš kurių beveik 1,8 mlrd. eurų yra naujos investicijos, likusi dalis – paspartintos jau suplanuotos investicijos. Už investicijų įgyvendinimą bus atsakingos ministerijos pagal savo kompetencijų sritis. Finansų ministerijos skaičiavimais, vienas pagal planą investuotas euras ilgalaikėje perspektyvoje atneš 1,88 eurų grąžą ir generuos 11,8 mlrd. EUR vertės BVP nominalia išraiška. Be to, kadangi visas planas orientuotas į aukštą pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, tai reiškia, kad ilgalaikėje perspektyvoje tokios darbo vietos bus geriau apmokamos.
Planas išsamiai:
http://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/2010519%20AED%20planas.pdf
Pristatymas:
http://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/20200519_AEDP%20pristatymas.pdf
Šiuo prioritetu siūloma taikyti inovatyvius ugdymo metodus ir rengti ekonomikai svarbius specialistus, perkvalifikuoti dirbančiuosius ir bedarbius aukštos pridėtinės vertės sritims. Taip pat siūloma skirti daugiau lėšų mokslų ir inovacijų programai „Horizon Europe“ bei moksliniams tyrimams COVID-19 ir SMART srityse.
Tam numatytos tokios priemonės kaip skaitmeninės priemonės ir IT ištekliai nuotolinėms studijoms; tikslinės stipendijos STEM (angl. STEM – science, technology, engineering, maths) ir edukologijos specialybių studentams; profesinio mokymo įstaigų mokinių praktinis mokymas darbo vietoje ir sektoriniame praktinio mokymo centre; skaitmeninių įgūdžių ugdymas tikslinėms grupėms ir kt.
Šioje investicijų krypties prioritetai – pramonės skaitmeninimas ir perorientavimas, e.verslo modelių, padėsiančių įmonėms persiorientuoti į elektroninę prekybą ir pristatymą, diegimas, taip pat eksporto rinkų atnaujinimas ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas, skaitmeninių paslaugų ir infrastruktūros kūrimas. Numatytos tokios priemonės kaip paslaugų sektoriaus robotikos procesų automatizavimo ir dirbtinio intelekto sprendimai; investicinės paskatos tiesioginiams užsienio investuotojams; finansinių priemonių, skatinančių įmonių plėtrą, įgyvendinimas; „Sandbox“ vystymas ir plėtra; spartesnis viešojo sektoriaus duomenų atvėrimas; pasirengimas 5G ir eSIM platformų diegimui bei kt.
Šiuo prioritetu siūloma skatinti verslo inovacijas, stiprinti kompetencijų centrus, didinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, vystyti inovacijų infrastruktūrą, ypatingą dėmesį skiriant gyvybės mokslų ir medicinos paslaugoms bei pramonei. Tam numatyta tokios priemonės kaip kovai su COVID-19 reikalingų produktų gamybos bei mokslinių tyrimų finansavimas; startuolių akseleravimas; žemės ir maisto ūkio sektoriaus atsparumo didinimas krizių metu ir maisto gamybos grandinių perorientavimas; gyvybės mokslų ir biotechnologijų inkubatorių kūrimas; mokslo ir studijų institucijų įranga ekonomikai svarbiose srityse, skatinant gyvybės mokslus, IRT, Pramonę 4.0 bei FinTech; sveikatos infrastruktūros kūrimas gyvybės mokslų, pažangiųjų klinikinių tyrimų, inovatyvių gydymo metodų, skaitmeninių sveikatos inovacijų ir nuotolinių sveikatos priežiūros paslaugų plėtra bei kt.
Šioje investicijų kryptyje siūloma koncentruotis į susisiekimo su tikslinėmis šalimis gerinimą, investicijų pritraukimui svarbios infrastruktūros plėtrai bei verslui reikalingos infrastruktūros šalies viduje gerinimą.Tam numatyta tokios priemonės kaip skrydžių atstatymas ir oro uostų plėtra; laisvosios ekonominė zonos (LEZ) plėtra; modernaus konferencijų centro (Vilniaus koncertų ir sporto rūmai) sukūrimas; jūrų uosto (įskaitant laivybos kanalo gilinimą) ir vidaus vandens kelių infrastruktūros plėtra; geležinkelių infrastruktūros plėtra ir „Via Baltica“ dinaminio eismo valdymo sistema, išmaniojo drenažo diegimas bei kt.
Prioritetais išskiriami didesnis atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) naudojimas, energijos efektyvumo bei energetikos sektoriaus konkurencingumo didinimas. Tam numatyta tokios priemonės kaip jūrinio vėjo infrastruktūros plėtra; AEI diegimas namų ūkiuose, privačių juridinių asmenų gamybinės bei visuomeninės, gyvenamosios paskirties statiniuose; šilumos tiekimo tinklų (įskaitant nuotolinį duomenų nuskaitymą) modernizavimas ir plėtra, pastatų renovacija (daugiabučių ir privačių gamybinių bei komercinių pastatų); suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimas kitais energijos šaltiniais; elektros generacija, panaudojant suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) nugaravimus Klaipėdos SGD terminale bei kt.
Ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planą Finansų ministerija rengė bendradarbiaujant su kitomis ministerijomis, Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA), „Investuok Lietuvoje“. Plane numatyta subalansuota ekonomikos plėtra, išnaudojant ne tik Vilniaus potencialą, bet ir regionus.
