Siekdama padėti nuo karo Ukrainoje nukentėjusiam Lietuvos verslui, nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pradeda teikti paskolas apyvartinėms lėšoms ir investiciniams projektams finansuoti pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skatinamąją finansinę priemonę „Tiesioginės paskolos nuo karo nukentėjusiems verslo subjektams“. Šiai priemonei numatyta 50 mln. Eur INVEGOS fondo lėšų.
„Paskolų priemonės sąlygose numatyta, kad dėl šių paskolų galės kreiptis visų dydžių įmonės, kurios nukentėjo nuo Rusijos vykdomos karinės agresijos Ukrainoje ir kurioms trūksta lėšų apyvartiniam kapitalui arba investiciniams projektams įgyvendinti, o tradiciniais būdais finansavimo rinkoje jos negauna“, – sako INVEGOS generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas.
INVEGOS vadovas atkreipia dėmesį, kad ši priemonė parengta pagal valstybės pagalbos režimą, kurį nustato laikinasis Europos Komisijos komunikatas „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti krizės sąlygomis reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sistema“, galiojantis iki 2022 metų pabaigos, todėl paraišką gauti paskolą bus galima pateikti iki lapkričio 11 dienos. „Tačiau labai tikimės, kad Europos Komisijos komunikato galiojimas bus pratęstas ir turėsime galimybę reikšmingai pratęsti ir paskolų pagal šią priemonę teikimo laikotarpį“, – teigia K. Motiejūnas.
Verslas bus laikomas nukentėjusiu nuo karo sukeltos krizės, jeigu vykdomo eksporto ar importo dalis su Ukraina ir (ar) importo dalis su Rusija ir (ar) Baltarusija sudaro ne mažiau kaip 25 proc. bendros įmonės importo ar eksporto (įskaitant ir su ES šalimis) dalies nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 gruodžio 31 d. arba gamtinių dujų, šilumos ir elektros energijos sąnaudos sudaro ne mažiau kaip 8 proc. metinių įmonės sąnaudų (pagal 2021 m. duomenis). Verslas taip pat bus laikomas nukentėjusiu, jei 2022 m. sausio 1 d. duomenimis, viena iš jo vykdomų ekonominių veiklų patenka tarp itin paveiktų sektorių, kurie nurodyti Europos Komisijos komunikato I priede.
INVEGOS vadovas atkreipia dėmesį, kad taip pat bus vertinama, ar įmonė neturi arba yra nutraukusi ekonominius ryšius su Rusijos ir (ar) Baltarusijos verslais ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.
Pasak K. Motiejūno, paskolos apyvartinėms lėšoms finansuoti bus teikiamos ne ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui, o investicinių paskolų atveju – ne ilgesniam nei 6 metų laikotarpiui. Investicinę paskolą galės gauti tie verslo subjektai, kurie norės įsigyti ir (ar) finansuoti nuosavą materialųjį ilgalaikį turtą (pvz., pastatus, įrenginius, įskaitant ir rekonstrukciją), įsigyti žemės (jei investicija bus tiesiogiai susijusi su planuojamų gaminti produktų ar prekių gamyba arba paslaugų teikimu) ar nematerialiajam ilgalaikiam turtui įsigyti (pvz., patentams, licencijoms ar kitai intelektinei nuosavybei).
Vienam paskolos gavėjui ar įmonių grupei (jei įmonė priklauso įmonių grupei) gali būti suteikiama tik viena apyvartinė, ir tik viena investicinė paskola. Suteikiamos paskolos suma negalės viršyti 10 mln. Eur, o suteiktos paskolos suma negalės būti didinama. Didžiausia galima paskolos suma bus apskaičiuojama laikantis šių laikinajame komunikate įtvirtintų nuostatų: paskolos suma turi neviršyti 15 proc. vidutinio paskolos gavėjo 3 paskutinių finansinių metų pardavimo pajamų dydžio arba paskolos suma turi neviršyti 50 proc. paskolos gavėjo energijos sąnaudų, patirtų per paskutinius 12 mėnesių iki paraiškos suteikti paskolą pateikimo mėnesio, sumos.
Svarbu paminėti, kad INVEGOS suteikiamos investicinės paskolos suma negalės viršyti 80 proc. investicinio projekto išlaidų (suma skaičiuojama be PVM, išskyrus tuos atvejus, kai paskolos gavėjas yra ne PVM mokėtojas). Likusią dalį turės sudaryti privataus finansuotojo lėšos, iš kurių ne mažiau kaip 10 proc. investicinio projekto vertės turės sudaryti paties paskolos gavėjo nuosavos lėšos.
Paskolų lėšos negalės būti naudojamos atsiskaitymams su Rusijoje, Baltarusijoje ir Kinijoje registruotais verslais. Suteiktų apyvartinių paskolų lėšos negalės būti naudojamos turimiems finansiniams įsipareigojimas finansų įstaigose finansuoti ar refinansuoti, taip pat dividendams išsimokėti, įstatiniam kapitalui mažinti. O investicinių paskolų atveju – išlaidoms, nesusijusioms su investiciniu projektu. Teikdamas paraišką paskolai gauti, verslas turės pagrįsti paskolos poreikį, o investicinės paskolos atveju – ir investicinio projekto ekonominį pagrįstumą bei atsiperkamumą.
Paskolos bus teikiamos taikant fiksuotą metinę palūkanų normą, kuri priklausys nuo įmonės rizikos lygio, tačiau bet kuriuo atveju taikomos metinės palūkanų normos dydis negalės būti mažesnis nei 5 procentai. „Toks palūkanų dydis yra labai artimas rinkoje taikomai pinigų kainai, tačiau tai yra tai, ką pavyko skubiai suderinti su Europos Komisija. Esame pateikę Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pasiūlymus pakoreguoti kai kurias paskolų teikimo sąlygas, tarp jų ir taikyti verslui palankesnes paskolų palūkanas. Tikimės, kad ministerijai pavyks operatyviai suderinti pagerintas priemonės sąlygas su Europos Komisija“, – sako K. Motiejūnas.
Paraiškas gauti paskolas galima teikti INVEGAI per paraiškų sistemą. Su priemonės sąlygomis galima susipažinti čia.
Apie INVEGĄ
UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) – LR Vyriausybės įkurta nacionalinė plėtros įstaiga, skirta padėti Lietuvos verslui gauti reikiamą finansavimą. INVEGA efektyviai įdarbina mokesčių mokėtojų pinigus, kompetentingai vertina riziką ir orientuojasi į visos šalies gerovę kuriančius verslo projektus: jos suteikiamos garantijos padeda išspręsti nepakankamo ar nepatrauklaus finansų įstaigoms užstato problemą, administruojamos ir tiesiogiai teikiamos lengvatinės paskolos, subsidijų bei rizikos kapitalo priemonės palengvina finansavimo gavimą.
UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) informacija
Marketingo vadovė
Asta Slapšienė
El. p. asta.slapsiene@invega.lt, tel. +37062168654
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai teikė pasiūlymus dėl šios priemonės geresnio prieinamumo įmonėms:
Į šiuos pasiūlymus kol kas nėra atsižvelgta, bet planuojama, kad priemonė “Tiesioginės paskolos nuo karo nukentėjusiems verslo subjektams“ bus pratęsta ir kitais metais, Ekonomikos ir inovacijų ministerija derasi ES Komisijoje dėl platesnio nukentėjusių įmonių veiklos sektorių.
