Demografijos tendencijos ir jų įtaka konkurencingumui pristatytos Kauno regiono plėtros tarybos kolegijos posėdyje

Gruodžio 8 d. Kėdainiuose vyko Kauno regiono plėtros tarybos kolegijos (joje dalyvauja visų regiono savivaldybių merai ir tarybų nariai) posėdis ir jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčių dėl dalies Turizmo informacijos centro funkcijų vykdymo Birštono, Kauno m., Kauno r., Kėdainių r., Kaišiadorių r., Jonavos r., Raseinių r. ir Prienų r. savivaldybėse ir dėl neformalaus švietimo programos vykdymo Kėdainių ir Jonavos rajonų savivaldybėse pasirašymas.

Kauno regiono plėtros tarybos kolegijos posėdyje skaityti pranešimai ir nagrinėtos temos:

• Regionų stiprinimas: Vyriausybės programos įgyvendinimas ir numatytos priemonės. Pranešėjas – Vaidotas Jakštas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministras
• Pasirengimas Europos Sąjungos investicijoms regionuose po 2027 m. Pranešėja – Rasa Tamulevičiūtė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė
• Demografinės tendencijos Kauno regione ir jų reikšmė regiono plėtrai. Pranešėja – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Verslo atstovavimo skyriaus vadovė, Kauno regiono plėtros tarybos kolegijos partnerių grupės pirmininkė Daiva Vyšniauskienė
• Dėl 2026 m. darbo grupės „Sveikatą stiprinantis Kauno regionas“ metinio veiklos plano patvirtinimo ir Kauno regiono nemokamų sporto ir laisvalaikio erdvių žemėlapio pristatymo. Pranešėjas – Laurynas Dilys, darbo grupės „Sveikatą stiprinantis Kauno regionas“ pirmininkas
• Informacija apie 2022–2030 m. Kauno regiono plėtros plano ir 2024–2029 m. Kauno regiono funkcinės zonos strategijos įgyvendinimą. Pranešėja – Simona Stočkienė, Kauno regiono plėtros tarybos administracijos direktorė
• „Kėdainiai – Lietuvos kultūros sostinė 2026“ Pranešėjas – Benas Cechanavičius, projekto „Kėdainiai – Lietuvos kultūros sostinė 2026“ komunikacijos vadovas

Su visais pranešimais galima susipažinti ČIA.

Kauno PPA rūmų Verslo atstovavimo skyriaus vadovė, Kauno regiono plėtros tarybos kolegijos partnerių grupės pirmininkė Daiva Vyšniauskienė pranešime „Demografinės tendencijos Kauno regione ir jų reikšmė regiono plėtrai“ pabrėžė, kad demografija tampa vienu svarbiausių regiono konkurencingumą lemiančių veiksnių.

Demografijos tendencijos Kauno regione ir jų reikšmė regiono plėtrai

Kauno regionas – vienas iš pagrindinių Lietuvos ekonomikos variklių. Čia telkiasi mokslo ir studijų įstaigos, aukštos pridėtinės vertės verslas, išvystyta transporto ir socialinė infrastruktūra. Tačiau ilgalaikę regiono sėkmę lems ne tik investicijų ar projektų skaičius, bet ir žmonės. Demografinės tendencijos tiesiogiai veikia darbo rinką, švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų poreikį bei visą regiono konkurencingumą dabar ir po 10–30 metų.

Lietuvos demografinis fonas: mažiau gyventojų, mažiau gimimų, senstanti visuomenė

Per daugiau nei tris nepriklausomybės dešimtmečius Lietuva neteko daugiau kaip 800 tūkst. gyventojų – nuo maždaug 3,7 mln. iki apie 2,9 mln. Pastaraisiais metais statistikoje atsiranda ir šviesesnių ženklų: nuo 2022 m. gyventojų skaičius vėl pradėjo augti, daugiausia dėl teigiamos tarptautinės migracijos – į Lietuvą atvyksta daugiau žmonių, nei iš jos išvyksta, sugrįžta emigravę lietuviai, taip pat dėl karo pabėgėlių srautų.

Vis dėlto natūrali gyventojų kaita išlieka neigiama – kasmet daugiau žmonių miršta, nei gimsta. 2022 m. imigracija viršijo emigraciją daugiau kaip 70 tūkst. žmonių, tačiau tuo pačiu apie 20 tūkst. daugiau gyventojų mirė, negu gimė. Tai reiškia, kad be migracijos srautų Lietuvos gyventojų skaičius ir toliau mažėtų.

Ypač neramina gimstamumo rodikliai. Bendrasis gimstamumo rodiklis per dešimtmetį nuosekliai mažėjo – 2022 m. jis siekė 7,8, o 2024 m. jau tik apie 6,6 gimusių per 1000 gyventojų. Tai maždaug 15 proc. kritimas per labai trumpą laiką. Kartu mažėja ir gimusių kūdikių skaičius – per dešimtmetį gimė apie 11 tūkst. kūdikių mažiau.

Dar svarbesnis ilgalaikis rodiklis – suminis gimstamumo rodiklis. Demografinei pusiausvyrai užtikrinti jis turėtų siekti apie 2,1. Lietuvoje šis rodiklis jau seniai žemiau šios ribos (2024 m, – 1,11) , vadinasi, šalies gyventojų skaičius be migracijos ateityje trauktųsi dar labiau.

Mirtingumo srityje pastaraisiais metais matyti šiek tiek pozityvesnė tendencija – bendrasis mirtingumo rodiklis per dvejus metus sumažėjo nuo 15 iki 13 mirčių tūkstančiui gyventojų, tai yra apie 13 proc. sumažėjimas. Tačiau bendras visuomenės senėjimas išlieka labai ryškus: 0–15 metų vaikai sudaro apie 15 proc. visų gyventojų, darbingo amžiaus gyventojai – apie 63 proc., o pensinio amžiaus – jau apie 22 proc. Taigi pensinio amžiaus žmonių yra maždaug 1,4 karto daugiau nei vaikų.

Tai reiškia vis didesnį spaudimą ir darbo rinkai, ir viešiesiems finansams: mažėja būsimų darbuotojų rezervas, daugėja pensijų, sveikatos ir socialinių paslaugų gavėjų. Būtent ši senėjimo tendencija yra vienas pagrindinių iššūkių tiek Lietuvai, tiek Kauno regionui.

Kauno regionas: stabilus skaičius, bet skirtingi savivaldybių keliai

Kauno regiono gyventojų skaičius pastaraisiais metais iš esmės stabilus – apie 585–588 tūkst. nuolatinių gyventojų. Iš jų didžioji dalis gyvena mieste, tačiau regionui labai svarbus ir kaimiškų teritorijų potencialas.

Ryškiausiai išsiskiria Kauno rajono savivaldybė – čia nuolatinių gyventojų skaičius pastaruoju metu akivaizdžiai auga. Rajonas tampa patrauklia vieta jauniems žmonėms ir šeimoms, kurios renkasi gyventi už miesto ribų, bet išlieka susietos su Kaunu ir regionu darbo, studijų ar paslaugų prasme.

Kauno apskrities gimstamumo rodikliai, nors ir krenta, išlieka vieni geriausių šalyje – pagal gimstamumą regionas yra antras po Vilniaus apskrities. Tai rodo, kad Kauno apskritis išlieka patraukli šeimoms su vaikais, tačiau bendra mažėjimo tendencija kaip ir visoje Lietuvoje.

Mirtingumo rodikliai Kauno regione taip pat labai netolygūs. Mažiausiai mirčių tūkstančiui gyventojų tenka Kauno rajono, Birštono ir Kauno miesto savivaldybėse, o daugiausiai – Prienų ir Raseinių rajonuose.

Natūrali gyventojų kaita (gimusių ir mirusiųjų skirtumas) Kauno regione bendrai yra neigiama – daugiau žmonių miršta, nei gimsta. Išimtis – Kauno rajonas, kuriame gyventojų skaičius natūraliai dar didėja, todėl ši savivaldybė laikoma jauniausia regione. Tuo tarpu Birštonas, Raseiniai, Prienai, Kėdainiai išsiskiria nepalankia amžiaus struktūra – čia senjorų dalis didesnė, o vaikų ir darbingo amžiaus gyventojų – mažiau.

Kauno regione itin svarbų vaidmenį atlieka migracija. Vidaus migracijos duomenys rodo, kad 2022 m. į Kauno apskritį atvyko daugiau žmonių, nei iš jos išvyko – tendencija buvo teigiama. 2024 m. Kauno apskritis buvo akivaizdžiai patraukli gyventi – čia atvyko maždaug 5 tūkstančiais žmonių daugiau nei išvyko (vertinant vidaus ir tarptautinę migraciją).

Didžiausi traukos centrai – Kauno miestas ir Kauno rajonas. Į juos koncentruojasi nauji gyventojai tiek iš kitų Lietuvos regionų, tiek iš užsienio. Kitos savivaldybės dažniausiai turi tik nedidelį teigiamą saldo, Kaišiadorių rajonas, susiduria su neigiama migracijos pusiausvyra.

Migracija šiandien iš esmės palaiko Kauno regiono gyventojų stabilumą ir augimą. Tačiau tai taip pat reiškia, kad regiono ateitis tampa vis labiau priklausoma nuo gebėjimo išlaikyti vietinius gyventojus ir pritraukti naujus – tiek iš kitų Lietuvos vietovių, tiek iš užsienio.

Ką tai reiškia verslui ir regiono konkurencingumui?

Pagrindinis demografinis iššūkis Kauno regionui – senstanti visuomenė ir neigiama natūrali kaita. Tai tiesiogiai virsta keliais konkrečiais iššūkiais verslui ir ekonomikai:

• Darbuotojų trūkumas. Jau dabar daugelyje sektorių trūksta kvalifikuotų žmonių. Mažėjant jaunų gyventojų ir gimstamumui, ši problema tik gilės.
• Darbuotojų pritraukimas. Įmonės vis aktyviau konkuruos dėl darbuotojų – ne tik atlyginimu, bet ir darbo sąlygomis, lankstumu, galimybėmis mokytis bei gyventi patrauklioje aplinkoje.
• Investicijų koncentracija. Investicijos ir naujos darbo vietos natūraliai keliauja ten, kur yra žmonių – šiuo atveju, daugiausia į Kauno miestą ir rajoną.
• Spaudimas viešosioms paslaugoms. Augant vyresnio amžiaus gyventojų daliai, didėja sveikatos, socialinės globos ir kitų paslaugų poreikis, o jas turi išlaikyti mažėjantis dirbančių žmonių skaičius.
• Verslui, norinčiam išlikti konkurencingam, nebeužtenka ieškoti darbuotojų „rinkoje“. Būtina kelti produktyvumą, automatizuoti procesus, investuoti į darbuotojų kvalifikaciją, inovacijas ir technologijas.

Kaip užtikrinti Kauno regiono demografinį atsparumą?

Kad Kauno regionas ir toliau būtų patrauklus gyventi ir dirbti, vien spontaniškų procesų nebeužtenka – reikalinga sąmoninga, ilgalaikė politika. Išryškėja kelios pagrindinės kryptys:

1. Vietinių gyventojų išlaikymas. Reikia kurti tokias gyvenimo ir darbo sąlygas, kad jauni žmonės ir šeimos norėtų likti Kauno regione: geras švietimo ir ugdymo paslaugų lygis, patogi infrastruktūra, kokybiškos viešosios paslaugos, saugi ir patraukli gyvenamoji aplinka.
2. Gyventojų pritraukimas iš kitų Lietuvos regionų. Kaunas jau dabar yra vienas iš svarbiausių traukos centrų šalies mastu. Šį vaidmenį galima sustiprinti aiškiai komunikuojant regiono privalumus – darbo vietas, ypatingai aukštos pridėtinės vertės sektoriuose, studijų galimybes, kultūrinį gyvenimą, patogų susisiekimą.
3. Emigrantų susigrąžinimas ir užsieniečių integracija. Vien vietinių gyventojų ir vidaus migracijos neužteks – be grįžtančių emigrantų ir atvykstančių užsieniečių ateityje darbuotojų labai trūks. Reikalinga nuosekli, ilgalaikė imigracijos politika ir integracijos priemonės.
4. Regionų partnerystė ir bendri sprendimai. Demografija yra lėtas, bet labai galingas procesas. Todėl sprendimų reikia ieškoti kartu: savivaldybėms, verslui, mokslo įstaigoms, bendruomenėms.

Demografija – ne lentelės, o strateginis prioritetas

Demografinės tendencijos – ne tik skaičių rinkinys statistikos lentelėse. Tai klausimas, ar po 10, 20 ar 30 metų Kauno regionas išliks konkurencingas verslo požiūriu ir patrauklus gyventi. Šiandienos duomenys rodo dvigubą realybę: iš vienos pusės, Kauno apskritis yra patraukli migracijai, čia sutelktas augimo potencialas, iš kitos – visuomenė sensta, o natūrali kaita yra neigiama.

Jei demografiją traktuosime kaip vieną iš pagrindinių strateginių prioritetų – su aiškiomis priemonėmis, tikslingomis investicijomis į žmones ir jų pritraukimą – galima suvaldyti iššūkius. Jei ne – jau artimiausią dešimtmetį susidursime su vis ryškesniu darbuotojų trūkumu, didėjančiais skirtumais tarp savivaldybių ir spaudimu viešajam sektoriui. Nuo priimamų sprendimų ir demografijos rodiklių priklausys ekonominis atsparumas ir tvarumas.