„Svarbiausias uždavinys verslui planuojant ateities plėtrą – įgyvendinti inovatyvius sprendimus siekiant ne tik verslui būdingų procesų efektyvumo, bet kartu ir aplinkos tvarumo“, – akcentuoja Rokas Venslauskas, advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS|VENSLAUSKAS“ vadovaujantysis partneris, advokatas. Jis dalinasi įžvalgomis apie ateities investicijų aplinką.
Kokios pasaulinės tendencijos artimiausiais metais, o gal ir dešimtmečiais, turės įtakos verslo investicijoms?
Pirma, artimiausiais metais, o ypač artimiausiais dešimtmečiais, didelę įtaką verslo investicijoms turės Jungtinių Tautų (JT) ir ES institucijų nustatyti veržlūs ir didelių bendrų pastangų reikalaujantys tikslai aplinkos apsaugos srityje. Jau šiandieninis verslas susiduria su itin greitu technologijų ir procesų tobulėjimu bei kaita, kas skatina verslą nuolat investuoti į inovatyvius sprendimus, leidžiančius užtikrinti didesnį našumą ir didinti verslo subjektų konkurencinį pranašumą. Tačiau 2015 m. Paryžiaus susitarimas kartu su JT darnaus vystymosi darbotvarke 2030, vėliau ir Europos Komisijos (EK) sudarytas Europos žaliasis kursas (angl. The European Green Deal), technologijų ir procesų inovacijas pakreipė tvarumo kryptimi.
Apskritai, dabartinę globalią verslo tendenciją galima apibūdinti kaip „technologinių procesų ekoinovacija“, į kurią įeina procesų ir technologijų modernizavimas (optimizavimas), automatizacija bei skaitmenizacija siekiant geresnio aplinkos apsaugos užtikrinimo. Inovatyvūs procesai prisidės ir prie efektyvesnio nuotolinio darbo užtikrinimo bei aukštesnės kokybės paslaugos suteikimo klientui.
Antra, žaliojo kurso politika vienareikšmiškai turės didžiulę reikšmę Europoje ir net už jos ribų. EK 2021 m. liepos 14 d. pateikė pasiūlymų rinkinį, kuriuo ES klimato, energetikos, žemės naudojimo, transporto ir mokesčių politika bus pertvarkoma taip, kad būtų pasiektas tikslas iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55%, palyginti su 1990 m. Tai planas ir veiksmų gairės, kuriais vadovaudamasi ES realizuoja savo užmojus klimato srityje.
Šis tikslas kelia grėsmę ES privataus sektoriaus konkurencingumui, palyginti su kitų žemynų tiekiama produkcija ir paslaugomis. Todėl klimato neutralumo tikslo siekimui ES ateinantį dešimtmetį numato skirti 1 trilijoną Eur ir įvesti papildomus mokesčius taršiai produkcijai. Finansinės pagalbos šiuo klausimu Lietuvoje teks palaukti. Planuojama, kad Lietuvoje ES ekonomikos gaivinimo priemonės „Naujos kartos Lietuva“ finansavimą projektams pradės teikti tik 2022 m. II pusėje.
Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimui pasitarnaus ir 2020 m. liepos 12 d. priimtas ES Taksonomijos reglamentas Nr. 2020/852 (Taksonomija). Deleguotasis Taksonomijos teisės aktas numato ekonominės veiklos sąrašą, pagal kurį galima nustatyti kokiais atvejais kiekviena ekonominė veikla iš esmės prisideda prie aptartų ES tikslų. Pavyzdžiui, jūrų uostai ir terminalai skatinami daryti infrastruktūros pokyčius (statybą, modernizavimą, eksploatavimą ir techninę priežiūrą), leidžiančius laivams uostuose nenaudoti iš variklio išmetamo CO2, o pasitelkti elektros energiją iš uostę pastatytų atsinaujinančių energetikos šaltinių. Įmonėms atskleidusioms su Taksonomija susijusią tvarumo informaciją ir vykdančią atitinkamą veiklą, finansų rinkoje bus daug lengviau gauti investuotojų ir kitų suinteresuotų šalių susidomėjimą.
Ir trečia, Lietuva geografiškai yra jungtis tarp Rytų ir Vakarų. Atitinkamai politinių įtampų augimas regione lems ir pokyčius verslo aplinkoje: Lietuvoje įprastomis tapusios rinkos, pvz., Kinija ir Baltarusija, ateinantį dešimtmetį gali išnykti iš Lietuvos eksporto statistikos eilučių. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, verslas privalės judėti link alternatyvių rinkų ir partnerysčių. Dalis verslų ieškos bendradarbiavimo galimybių Azijoje, kiti – Vakarų Europoje. Neabejotina, kad pasirinkta kryptis lems skirtingus pokyčius organizacijos lygmeniu.
Kaip tai pakeis verslą, į ką jis turėtų labiausiai atkreipti dėmesį planuodamas savo plėtrą?
Svarbiausias uždavinys verslui vykdant ateities plėtrą – įgyvendinti inovatyvius sprendimus siekiant ne tik verslui būdingų procesų efektyvumo, bet kartu ir aplinkos tvarumo. Siekti šių tikslų skatina ne tik žaliasis kursas ir valstybių narių prisiimti įsipareigojimai, bet ir verslo finansavimą teikiančių institucijų nustatyti kriterijai finansuojamiems projektams.
Pavyzdžiui, Europos investicijų bankas (EIB), siekdamas ES tikslų bei Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo, dar 2019 m. paskelbė, kad ne vėliau kaip 2025 m. iki 50% padidins skiriamų investicijų dalį pagal „klimato politikos ir aplinkos tvarumo“ prioritetą, o tam tikrų iki šiol buvusių įprastų projektų (pavyzdžiui, susijusių su iškastiniu kuru ar tradicine energetika) EIB apskritai nefinansuos. Kalbant apie automatizaciją ir skaitmenizaciją, vėlgi, verslas didžiausias plėtros galimybes turės optimizuodamas verslo procesus, duomenų valdymą ir didindamas technologinių įrenginių ar procesų transformaciją.
Antras aspektas – atsinaujinanti energetika. Kylant dujų ir elektros kainoms kiekvieno verslo siekiamybė turėtų būti energetinė nepriklausomybė. Šiam tikslui pasiekti įmonės gali pasitelkti atsiniaujančios energetikos šaltinius. Be to, ir pati valstybė subsidijomis skatina tiek verslą, tiek vartotojus pereiti prie žaliosios energijos. Visgi verslo subjektams subsidijos ar kita finansinė parama yra skaitoma kaip De minimis pagalba ir negali viršyti nustatytų limitų, t. y. didžiausia De minimis pagalba vienam ūkio subjektui per 3 mokestinių metų laikotarpį (taikomi įmonės naudojami mokestiniai metai) paprastai (priklausomai nuo ūkio subjekto veiklos sektoriaus) gali siekti 200.000 Eur.
Trečia – procedūrų skaitmeninimas ir robotizacija. Technologinė plėtra gali būti panaudota kaip teigiama priemonė ir toliau didinti įmonių našumą. Naujovių diegimas iš tiesų turėtų būti orientuotas ne į esamų darbuotojų keitimą, o į su darbo jėga susijusių spragų užpildymą. Statistikos departamentas informuoja apie 6,7% nedarbo lygį 2021 m. III ketv., o investuotojų asociacija teigia, jog gerų darbuotojų daugeliui įmonių Lietuvoje trūksta. Paradoksaliai atsiduriama situacijoje, kai dėl vidinės konkurencijos sunku išlaikyti gerus specialistus ir yra iššūkis pritraukti naujų. Taigi, procedūrų skaitmeninimas ir robotų diegimas įmonės lygmeniu ateityje bus ne išimtis, o standartas.
Ketvirta, Lietuvos Bankas skelbia apie priemonių kūrimą, kurios skatintų privatų verslą eiti į kapitalo rinkas. Šios pasitarnautų verslo subjektams kaip papildoma priemonė gauti finansavimą. Be to, įėjimas į kapitalo rinkas reikalauja įmonės duomenų viešumo ir organizacinio skaidrumo. Šie įmonių požymiai jau dabar garantuoja didesnį partnerių ir klientų pripažinimą ir neabejotinai toliau tai užtikrins.
Ir penkta, įmonių atitikties kontrolė teisiniams reikalavimams toliau augs. Europos žaliojo kurso politika ir iš jo sekantys teisės aktai sukurs eilę įpareigojimų verslui. Naujovės ir pokyčiai reikalaus dėmesio teisėkūros procese, kuris užtikrina pasiruošimą ir gebėjimą konkuruoti.
Ar žaliojo kurso poveikis bus vienodas visiems verslams, ar kai kuriems jis turės ypač didelę įtaką ir jiems reikia ruoštis ypatingai?
Pirma, žaliasis kursas ir jo veiksmų planas iš esmės numato bendras gaires ES valstybių narių siekiui sukurti tvarias ekonomikas. Tačiau žaliojo kurso iškeltų tikslų pasiekimui didžiausią įtaką turės ES skiriamos investicijos ir paskolos verslui bei jų panaudojimo efektyvumas. Europos ekonomikos gaivinimo planas didžiausią dėmesį investicijų atžvilgiu skiria žaliajai pertvarkai ir skaitmeninei transformacijai. Tačiau bendrai ES skiriamų lėšų tai sudarys tik 57% visų žaliojo kurso įgyvendinimui skiriamų lėšų, todėl verslui nereikėtų ignoruoti ir kitų numatytų finansuoti sričių.
Remiantis EK patvirtintu Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu „Naujos kartos Lietuva“, didžiausią žaliojo kurso teikiamų investicijų naudą patirs verslas, vykdantis veiklą transporto, energetikos, statybų srityse, o iš lėšų, skirtų skaitmeninei transformacijai, naudą gaus inovatyvius informacinių technologijų ir duomenų optimizavimo sprendimus siūlantys verslo subjektai. Atsinaujinančios (vėjo ir saulės) energetikos, pastatų modernizavimo, transporto elektrifikacijos ir automatizacijos bei sistemų skaitmenizacijos projektams žaliojo kurso tikslai turės itin didelę reikšmę.
Kadangi nemaža investicijų dalis skirta viešojo sektoriaus ir sveikatos sistemos pertvarkai, netiesioginę naudą gaus verslo subjektai, turintys ilgalaikę patirtį informacinių technologijų srityje ir galintys efektyviai konkuruoti dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. Tačiau ir jaunas, ilgametės patirties neturintis verslas, turintis polinkį į inovatyvius technologinius sprendimus, gali sėkmingai pretenduoti į plane nurodytas lėšas. Minėtu planu skatinami inovatyvūs žalieji pirkimai, žaliųjų inovacijų kūrimas ir inovatyvių skaitmenizavimo bei automatizavimo procesų kūrimas.
Dabartinis finansavimas yra unikalus tuo, kad juo yra keičiamos finansavimo kryptys prioritetą suteikiant naujoms finansavimo sritims, kuriose vietą gali atrasti įmonės įvairiose verslo ir pramonės srityse. Kalbant bendrai, Lietuvos verslas iš finansavimo priemonių didžiausią naudą gautų esant didelei verslo subjektų konkurencijai dėl šių lėšų, kas leistų Lietuvos verslui įgyti konkurencinį pranašumą prieš kitas įmones (ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėse), eiti sparčiau žaliojo kurso įgyvendinimo tikslų link.
Antra, klimato kaita yra pasaulinė problema, kuriai spręsti reikia imtis veiksmų pasauliniu mastu. Reaguodama į tai, EK siūlo įvesti Pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism, CBAM). CBAM yra klimato politikos priemonė, kuria turėtų būti užkirstas kelias anglies dioksido nutekėjimo rizikai ir remiami didesni ES užmojai švelninti klimato kaitą. Kaip veiks šis mokestis? ES importuotojai bus įpareigoti ir toliau pirkti anglies dioksido sertifikatus, atitinkančius anglies dioksido mokestį, kurį būtų reikėję mokėti, jei prekės būtų buvę pagamintos pagal ES anglies dioksido apmokestinimo taisykles. Siekiant įmonėms ir kitoms šalims suteikti teisinio tikrumo ir stabilumo, CBAM bus taikomas palaipsniui ir iš pradžių tik tam tikroms prekėms, kurioms būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika: geležiai ir plienui, cementui, trąšoms, aliuminiui ir elektros energijos gamybai. Šių produktų gamintojai turėtų ypatingai sekti naujoves ir pokyčius, susijusius su CBAM, nes tai turės tiesioginę įtaką verslo sėkmei. Planuojama, kad CBAM pereinamasis laikotarpis prasidės 2023 m., o mokestis pilnai įsigalios nuo 2026 m. Didžiausią iššūkį CBAM įvedimui mes Pasaulio prekybos organizacija. Teigiama, kad tokio mokesčio kaip CBAM įvedimas diskriminuotų apmokestinamų produktų gamintojus iš ES nepriklausančių valstybių.
Dirbtinis intelektas (DI). Ką ir kaip jis pakeis, kokią įtaką turės verslui? Su kokiais DI iššūkiais reikia ruošti susitikti planuojant verslo ateitį?
Kaip nurodo Lietuvos DI strategija, dirbtinis intelektas gali tapti vienu pagrindinių veiksnių, darančiu įtaką pasaulinės ekonomikos augimui. Senėjant visuomenei DI galėtų prisidėti prie darbo produktyvumo ir technologinių procesų optimizavimo. Verslui DI – būdas užtikrinti verslo našumą ir inovatyvių sprendimų įgyvendinimą. Tačiau DI kartu reiškia ir naujus iššūkius verslui. Jau šiuo metu verslas susiduria su žmogiškųjų išteklių ir kompetencijų trūkumu, kuris yra būtinas vystant ateityje DI pagrindu paremtus technologinius sprendimus. Be to, kartu su DI iškyla įvairių teisinių iššūkių, pvz., duomenų apsaugos, kibernetinio saugumo pažeidimų rizika.
DI iš esmės dabartiniu metu versle yra suvokiamas kaip tam tikras įrankis, skirtas padėti atitinkamame versle veikiantiems sprendimų priėmėjams ir/ar jų vykdytojams atlikti vienokią ar kitokią jų funkciją. DI dabar vadinama labai daug kas, net ir tai, kas neturi jokio savarankiško intelekto. Tačiau savo esme DI yra kuriamas ir vystomas žmogaus savybių bei mąstymo įpročių įgyvendinimo už žmogų pagrindu, iš principo atkartojant žmogų, faktiškai sukuriant ir siekiant sukurti intelektą, kuris atskirose srityse ar net visoje visumoje gerokai pranoks žmogaus gebėjimus. Tokių DI „antžmogiškų“ gebėjimų apimtis nuolatos didės bei apims visus žmogaus gyvenimo aspektus. Jau dabar nemažai verslo procesų yra atliekama DI sprendinių ir technologijų pagalba, žmogus tose srityse jau nebereikalingas. Didžioji verslo dauguma dalį savo pajamų kryptingai investuoja į DI, o COVID-19, neabejotinai, paspartino šias investicijas.
Kaip niekad DI poreikis išaugo ten, kur reikia atlikti ir gauti paslaugas su minimaliu ar visai be žmogiško kontakto. Tai labiausiai palietė ne tik verslo, bet ir švietimo bei kitas socialines paslaugas teikiančias sritis. Žvelgiant į pasaulines tendencijas, tai investavimas į DI sparčiausiai auga technologijų, sveikatos, transporto, telekomunikacijų ir bankų sektoriuje. Bet kokiu atveju DI diegimas versle dažniausiai prasideda siekiant supaprastinti procesus, susijusius su duomenų valdymu ir IT infrastruktūra, taip pat susijusius su saugumu, pvz., žmogaus balso, veido atpažinimas (biometriniai duomenys), kas jau yra naudojama mobiliuose telefonuose, oro uostuose ir kt. Jau dabar vis dažniau žmogų konsultuoja dirbtinis intelektas – pokalbių robotas, kuris atsako klientams į klausimus. Tai dažnai aptinkama bankų, aviacijos, prekybos, sveikatos sektoriuose. DI jau dabar tampa nepakeičiamu įrankiu klientų aptarnavimo srityje, kai klientas gali gauti atsakymus 24/7.
Leidžiu sau pafantazuoti, kad anksčiau ar vėliau faktiškai „gims“ DI kaip subjektas, visuose aspektuose pranokstantis žmogų. Tokia diena būtų lūžio taškas ir visiems verslams. DI iš esmės pakeistų ne tik verslo procesų įgyvendintojus, bet ir TOP sprendimų priėmėjus, verslo idėjų generatorius ir kūrėjus. Iš principo turėtume ne tarpusavyje konkuruojančius verslininkus, o tarpusavyje konkuruojančius DI. O kas jei tarpusavyje konkuruojantys dirbtiniai intelektai, būdami akivaizdžiai intelektualesni už žmogų, supras žmogui jau seniai suprantamą tiesą – ne tarpusavio konkurencija, o monopolija yra kiekvieno verslo siekiamybė?
DI raidos scenarijų manau galima prigalvoti ne vieną ir ne du, tačiau „bręstantys“ spręstini klausimai neabejotinai bus susiję su tuo, ar žmogus iš esmės nori būti „pakeistas“ DI, ar reikalingos pasaulinės visuotinai privalomos DI reguliavimo taisyklės, kaip užtikrinti tokių taisyklių faktinį įgyvendinimą, ar DI galėtų būti teisiškai pripažintas kaip savarankiškas subjektas, turintis teises ir pareigas, ar privalomomis taisyklėmis reikia apibrėžti žmogaus ir DI tarpusavio santykius, DI atsakomybės už veiksmus ir neveikimą taisykles ir daugybę kitų. Tokie aspektai neišvengiamai palies ir verslą bei jo planavimą.
ES institucijos planuoja milijardines investicijas, kad būtų įgyvendintas žaliasis kursas. Kas svarbu Lietuvos verslui, kad galėtų dalyvauti ES finansuojamuose projektuose?
Verslui, siekiančiam pretenduoti į minėtą ES finansavimą, pirmiausia reikia įvertinti, ar planuojamas projektas patenka į investicines kryptis: žaliąją pertvarkos, skaitmenizacijos, švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos, inovacijų ir mokslo bei viešojo sektoriaus pertvarkos sritis. Toliau išanalizuoti, kaip planuojamas projektas prisidės ne tik prie verslo, bet ir aplinkos tvarumo. Esant globaliems klimato politikos tikslams verslas, vykdydamas projektus, turi žiūrėti plačiau nei siekio optimizuoti verslo technologinius ar gamybinius procesus.
Antra, prie klimato kaitos rizikų valdymo palaipsniui bus įpareigotas prisidėti ne tik viešasis sektorius (valstybė), bet ir finansų rinkos dalyviai, t. y. bankai, investiciniai fondai, mokėjimų įstaigos ir pan. Nuo 2021 m. kovo 10 d. įsigaliojo jiems skirtas ES Reglamentas Nr. 2019/2088 „Dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje“ (SFDR). Vadovaujantis SFDR tiek finansų rinkos dalyviai, tiek jų paslaugas gaunantys verslo subjektai turės atskleisti informaciją, susijusią su tvarumo rizikų vertinimu. Tvarumo rizika reiškia aplinkos, socialinį ar valdymo įvykį (ESG) ar sąlygą, kuriai pasireiškus galėtų kilti neigiamas reikšmingas poveikis investicijų vertei.
Trečia, ESG principų įvedimas į įmonės veiklos procesą tampa itin aktualus investicijas siekiantiems pritraukti verslams, kadangi jų finansavimo paraiškos bus vertinamos ir per ESG principų įgyvendinimą organizacijoje. ESG principai įmonės lygmenyje turi būti konvertuoti į konkrečius reikalavimus, kurie metų pabaigoje gali būti išmatuojami. Atitikimas išsikeltiems reikalavimams yra konvertuojamas į duomenis, kurie laikomi „nematerialiu“ įmonės turtu, o toks turtas sukuria įmonei jos pageidaujamą pridėtinę vertę.
______________________
Advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS|VENSLAUSKAS“ informacija (c)
Publikuota vz.lt ir „Verslo klasė“
Jei turite klausimų, susisiekite su LAWCORPUS teisininkais el. paštu info@lawcorpus.lt arba telefonu +370 37 788243.
