Juridinio asmens bankrotas yra procesas, kuriame juridinis asmuo laikomas nemokiu, kai negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija turto vertę. Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatas Gilbertas Kinderevičius pabrėžia, jog bankrotas versle nėra retenybė – įmonės žlunga dėl ekonominių krizių, konkurencijos ar nesėkmingų sprendimų. Tačiau, kai bendrovės bankrutuoja ne tik dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ar nesėkmingo verslo modelio, o dėl sąmoningai blogo valdymo ar net siekio išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, tai vadinama tyčiniu bankrotu, kuris skolininkui ir jo valdymo organams gali lemti civilinę ar baudžiamąją atsakomybę.
Kreditoriams, siekiantiems tinkamai apsaugoti savo interesus, yra labai svarbu žinoti, kada skolininko bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnis apibrėžia, kad bankrotas pripažįstamas tyčiniu, kai teismas nustato, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl:
– sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ar neveikimu);
– juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir interesus.
Advokatas Gilbertas Kinderevičius atkreipia dėmesį, kad bankroto pripažinimas tyčiniu nėra automatinis – tam reikalinga atskira teismo nutartis, priimama išnagrinėjus visas aplinkybes ir įvertinus įrodymus.
Įstatymas numato penkis pagrindinius požymius, į kuriuos teismas gali atsižvelgti, spręsdamas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu:
1. Nuostolingi sandoriai – kai juridinis asmuo sudaro ekonomiškai nenaudingus sandorius, įskaitant akcijų ar kito finansinio turto pirkimą, pardavimą ar perdavimą;
2. Turto perleidimas nenaudingomis sąlygomis:
– turto pardavimas mažesne nei rinkos kaina;
– neatlygintinas turto perleidimas;
– ekonomiškai nenaudingas atsiskaitymo už turtą atidėjimas;
– atsiskaitymas veiklos nevykdančių juridinių asmenų akcijomis;
3. Kreditorių teisių apribojimas – kai atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą;
4. Buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai:
– apgaulinga ar aplaidžiai tvarkoma apskaita;
– nepateikti ar neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai;
– mokesčių administratoriaus nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas;
5. Veiklos ir (ar) turto perkėlimas – kai veikla ir (ar) turtas perkeliami į kitą juridinį asmenį, tačiau finansiniai įsipareigojimai paliekami senajame juridiniame asmenyje.
Teismas, priimdamas sprendimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, atlieka kompleksinį įrodymų vertinimą. Svarbu pažymėti, kad pirmiau minėtų požymių sąrašas nėra baigtinis – teismas gali atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, kurios patvirtina tyčinio bankroto požymius. Be kita ko, teismas privalo nustatyti priežastinį ryšį tarp tam tikrų veiksmų ir juridinio asmens nemokumo. Taip pat turi būti nustatytas subjektyvusis bankroto pripažinimo tyčiniu elementas – asmens suvokimas ar pareiga suvokti, kad jo veiksmai gali lemti juridinio asmens nemokumą ir pažeisti kreditorių interesus.
Pasak advokato Gilberto Kinderevičiaus, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva, kreditoriaus arba nemokumo administratoriaus prašymu. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo pripažinti bankrotą tyčiniu priėmimo dienos teismas jos kopiją išsiunčia netekusiems įgaliojimų juridinio asmens valdymo organų nariams. Kreditoriai ir įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai turi pareigą pateikti teismui jo prašomą informaciją, galinčią turėti reikšmės bankroto pripažinimui tyčiniu. Teismas turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia šias teisines pasekmes:
– Civilinę atsakomybę – tyčinį bankrotą sukėlę asmenys asmeniškai gali būti įpareigoti atlyginti kreditorių patirtą žalą;
– Baudžiamąją atsakomybę – nusikalstamo bankroto atveju gali kilti baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamas veikas, už kurias gali grėsti net iki 7 metų laisvės atėmimas, jei padaroma didelė žala kreditoriams (LR BK 209 str. 2 d.)
Labai svarbi žinutė kreditoriams, nukentėjusiems nuo nesąžiningų verslininkų, – jie turi teisę visomis šiomis priemonėmis naudotis ir ginti savo pažeistas teises, jei verslininkai tyčiniais veiksmais sukelia įmonės bankrotą ir taip padaro jiems didelės žalos. Net jei įmonė bankroto metu „nieko neturi“, dažnai asmeninė teisinė akcininkų ir vadovų atsakomybė tampa vienintelė galimybė atgauti ar bent kiek sumažinti kreditorių patirtus nuostolius.
Visais atvejais baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė, kuri gali būti taikoma esant išskirtinei situacijai ir akivaizdžiam atsakingų asmenų nusikalstamam veikimui ar neveikimui. O sąžiningi ir proporcingi verslo veiksmai nėra laikomi nusikalstamais.
Advokatas Gilbertas Kinderevičius teigia, kad kreditoriai turi teisę ginti savo pažeistas teises, jei verslininkai tyčiniais veiksmais sukelia įmonės bankrotą.
Siekiant išvengti bankroto pripažinimo tyčiniu, būtina:
– Užtikrinti skaidrų juridinio asmens valdymą ir sprendimų priėmimą;
– Sudaryti tik ekonomiškai pagrįstus ir naudingus juridiniam asmeniui sandorius;
– Laikytis teisės aktuose nustatytos atsiskaitymų tvarkos ir eiliškumo;
– Tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą ir laiku teikti finansines ataskaitas;
– Finansinių sunkumų atveju laiku imtis priemonių mokumui atkurti arba inicijuoti nemokumo bylos iškėlimą;
– Vengti turto ar veiklos perkėlimo į kitą juridinį asmenį, kai paliekami įsipareigojimai.
Taigi, sąžiningai ir atsakingai valdykite juridinį asmenį, laikykitės teisės aktų reikalavimų bei nepiktnaudžiaukite savo teisėmis, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams. Prieš priimdami sprendimus dėl nemokumo, pasitarkite su teisininkais, kad būtų išvengta skaudžių klaidų bankroto proceso eigoje.
Advokatų profesinė bendrija „NEWTON LAW“
Advokatas Gilbertas Kinderevičius
+370 686 44500
