SKONIO ILIUZIJA ARBA KAS KURIA ŠIUOLAIKINIŲ MAISTO PRODUKŲ SKONĮ?

Asociacija „Šviesuva‘“

UAB „Pirmas žingsnis“, konferencijų salėje

Kaunas, Raudondvario pl. 150

2013 m. rugsėjo 26 d. (ketvirtadienis)

16.00 – 19.00 (su kavos pertrauka)

Konferencija

„SKONIO ILIUZIJA ARBA KAS KURIA ŠIUOLAIKINIŲ MAISTO PRODUKŲ SKONĮ?“

„Lietuvos globaliniai mokslai. Europos mokslo fondas“ (European Science Foundation, ESF) ir Lietuva mokslo bendradarbiavimo programose.

Globalinio tipo mokslai Lietuvos sąlygomis yra tie, kurie apima visą valstybės veiklą bei piliečių interesus“: lituanistika, sveikatingumas, informacinės technologijos, dinaminės sistemos. Dinaminių sistemų mokslas paremtas fundamentinių ir technikos mokslų pasiekimais.

Konferenciją moderuoja: dr. Aldona Mieželienė, Lietuvos atstovė Mokslo bendradarbiavimo programoje „Europos gastroenterologinių sveikatos mokslų tinklas“ (ENGIHR)

Programa

Konferencijoje bus pristatytos tarptautinės ir nacionalinės programos ir Lietuvos dalyvavimas jose:

Europos mokslo fondo bendradarbiavimo programa „Europos gastroenterologinių sveikatos mokslų tinklas“ (ENGIHR);

Europos mokslinių ir techninių tyrimų bendradarbiavimo (COST) programoje vykdomos veiklos:

• COST FA 0802 Pašarai sveikatai;

• COST 1005 Maisto sveikatingumo savybių gerinimas dalijantis žiniomis apie virškinimo procesą;

• COST 928 Fermentų valdymas ir panaudojimas aukštesnės vertės maisto produktuose.

Lietuvos nacionalinėje mokslo programoje „Saugus ir sveikas maistas“ vykdomi moksliniai tyrimo projektai:

• Biologiškai aktyvių medžiagų savybių, stabilumo, įtakos maisto matricoms ir žmonių sveikatai tyrimai“ (Biogėrimai),

• Gyvūnų mitybos technologijos kūrimas gauti pagerintos biologinės vertės mėsą, pieną ir kiaušinius“ (LESPRO).

LEKTORĖS

Dr. Gitana Alenčikienė,

KTU Maisto instituto juslinės analizės mokslo laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja. Nuo 1996 m. dalyvauja mokslinėje veikloje: ŽŪM, VMSF, Lietuvos biudžeto ir ūkio subjektų finansuojamuose moksliniuose tiriamuosiuose darbuose. Nuo 2003 m. vadovauja tiriamiesiems darbams, administravo struktūrinių fondų remiamą projektą. LST TK 2 „Pieno ir pieno produktai“ narė. Lietuvos standartizacijos departamento TK 2 Pienas ir pieno produktai pirmininkė, TK 51 Maisto analizė narė. Nuo 2006 m. dalyvauja Europos mokslinių ir techninių tyrimų bendradarbiavimo (COST) programos veiklose: COST 928, COST FA0802, COST 1005, kurioje yra valdymo komiteto narė.

Dr. A. Mieželienė

KTU Maisto instituto juslinės analizės mokslo laboratorijos vedėja. KTU Maisto instituto tarybos narė, Europos mokslo tinklo bendradarbiavimo programos „Europos gastroenterologinių sveikatos mokslų tinklas“ (ENGIHR) valdymo komiteto narė ir Lietuvos atstovė šioje veikloje, o taip pat Lietuvos standartizacijos departamento TK 51 Maisto analizė darbo grupės vadovė, Europos mokslinių ir techninių tyrimų bendradarbiavimo (COST) programos veiklų COST 928 „Fermentų kontrolė ir panaudojimas aukštesnės vertės maisto produktuose“ ir COST FA 0802 „Pašarai sveikatai“ valdymo komiteto narė. Nuolat vykdo ŽŪM, VMSF, Lietuvos biudžeto ir ūkio subjektų finansuojamus mokslinius tiriamuosiuos darbus, yra šių darbų vadovė.

Kauno Technologijos universiteto Maisto institutas (KTU MI) įsteigtas 1958 m. kaip Sąjunginio sviesto sūrių instituto Lietuvoje filialas. Vėliau instituto mokslininkai pradėjo vykdyti ir kitų mokslo sričių mokslinius tyrimus. 1991 m. registruotas Lietuvos Maisto instituto pavadinimu (Lmal). 2003 m. reorganizuotas į KTU Maisto institutą, turintį universiteto mokslo instituto statusą. KTU MI veikla nukreipta svarbiausioms Lietuvos maisto produktų gamybos problemoms spręsti. 2010 m. integrtuotas į KTU kaip mokslo universitetinis padalinys. Institute atliekami fundamentalieji ir taikomieji mokslinio tyrimo darbai, skirti maisto produktų kūrimo, gamybos, kontrolės problemoms spręsti. Leidžiamas mokslo žurnalas „Maisto chemija ir technologija“. KTU MI yra 4 mokslinės laboratorijos, maisto tyrimų centras; dirba 46 žmonės, iš jų 15 mokslininkų.

Konferenciją iš dalies remia Lietuvos Mokslo taryba.

Generalinis konferencijos rėmėjas – Algimantas Astrauskas.

Konferencijos dalyvio mokestis: nėra.

Visuomenės tam tikras abejingumas mokslui ir technologijoms, paplitęs daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą. Neretai mokslinio raštingumo vidutiniškumas laikomas priimtinu dalyku. Jis gali ir turi būti mažinamas geromis švietėjiško darbo priemonėmis; tokia poziciją reiškia daugelis garsių šalies akademikų. Kad galėtume išgyventi mokslo ir technologijų valdomame 21 amžiuje, reikia moksliškai šviesti visuomenę. Eiliniai žmonės apie tai, ką dirba, atranda, sukuria mokslininkai valstybiniuose mokslo institutuose, mokslo centruose ir 5 mokslo ir verslo slėniuose, universitetų laboratorijose, nežino beveik nieko. „Šviesuvos“ rengtų mokslo populiarinimo konferencinių renginių praktika rodo, kad yra atvira visuomenė yra atvira tokiems renginiams. Siekiama stiprinti ir telkti studentus švietėjus bei įtraukti į mokslo populiarinimo veiklas jaunuosius mokyklų tyrėjus. 2013 m. „Šviesuvos“ Rudens sezono metu bus surengtos 4 mokslo populiarinimo konferencijos, skirtos visuomenei. Jų moderatoriai – garsūs šalies mokslininkai.