Sudarius preliminariąją būsto pirkimo – pardavimo sutartį, pirkėjui svarbu įsigilinti į atsakomybės ribas šios sutarties neįvykdymo atveju. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, pirkėjas gali nebeturėti galimybių įvykdyti savo įsipareigojimų, pavyzdžiui, pasikeitus finansinei padėčiai nebeužtenka lėšų įsigyti sutarties objektą, todėl pagrindinė sutartis taip ir nesudaroma. Tokiu atveju ypač svarbu suprasti, kad ikisutartinė ir sutartinė atsakomybė iš esmės skiriasi, nors praktikoje šios sąvokos dažnai painiojamos.
Kaip pažymi advokatų profesinės bendrijos „Newton Law“ advokato padėjėja Gerda Vigelytė, kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžtas esminis ikisutartiniuose santykiuose taikomos atsakomybės, t. y. netesybų, tikslas – netesybomis siekiama atlyginti nukentėjusios šalies patirtus nuostolius ir ją grąžinti į padėtį, buvusią iki teisių pažeidimo, t. y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta.
Aukščiau pateiktas netesybų taikymo tikslas ikisutartiniuose santykiuose suponuoja esminį kylančių teisinių pasekmių už preliminariosios sutarties nevykdymą skirtumą – sutartinės atsakomybės atveju nukentėjusi šalis gali reikalauti nuostolių atlyginimo negautų pajamų forma. Ši pažeistų teisių gynybos priemonė įtvirtinta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Tuo tarpu ikisutartinės atsakomybės, kylančios iš preliminariosios sutarties nevykdymo, atveju nukentėjusi šalis, pagal bendrąją taisyklę, negali reikalauti negautų pajamų atlyginimo, išskyrus išimtinius atvejus.
Toliau straipsnyje advokato padėjėja Gerda Vigelytė pateikia kasacinio teismo nutartį, išaiškinančią, kokiais atvejais nukentėjusioji šalis gali tikėtis nuostolių atlyginimo negautų pajamų forma, tokiu būdu ginant lūkesčio interesą.
2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad tam tikrais atvejais, nevykdant preliminariosios sutarties, gali būti ginamas nukentėjusios šalies lūkesčio interesas. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad pripažinus teisę ginti lūkesčio interesą ir reikalauti negautų pajamų atlyginimo dėl preliminariosios sutarties nevykdymo, faktiškai nukrypstama nuo bendrojo ikisutartinės atsakomybės tikslo – ginti tikrumo interesą, įtvirtintą CK 6.165 straipsnio 5 dalyje, t. y. grąžinti nukentėjusią šalį į buvusią iki pažeidimo padėtį. Tai išimtinis atvejis, suteikiantis nukentėjusiai šaliai teisę į nuostolių atlyginimą negautų pajamų forma, t. y. tarsi pagrindinė sutartis būtų buvusi tinkamai sudaryta ir įvykdyta.
Toks nukrypimas nuo bendrosios taisyklės galimas tuo atveju, jeigu jis atitinka šalių valią. Gerda Vigelytė atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, gali susitarti išplėsti atsakomybės už jos nevykdymą apimtį iki lūkesčio intereso gynimo, įskaitant ir teisę reikalauti atlyginti negautas pajamas.
Tam, kad nukentėjusi preliminariosios sutarties šalis įgytų teisę reikalauti nuostolių atlyginimo negautų pajamų forma, šalys privalo aiškiai ir nedviprasmiškai susitarti dėl atsakomybės išplėtimo iki lūkesčio intereso gynimo preliminariosios sutarties nevykdymo atveju, pavyzdžiui, pačioje preliminariojoje sutartyje aiškiai numatyti galimybę atlyginti nuostolius negautų pajamų forma. Nesant tokio susitarimo, taikoma bendroji Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.165 straipsnyje įtvirtinta ir teismų praktikoje išplėtota atsakomybės taisyklė – atlyginami nuostoliai, grindžiami tikrumo, o ne lūkesčio interesu.
Apibendrindama Gerda Vigelytė pabrėžia, kad pirkėjui, sudarančiam preliminariąją būsto pirkimo –pardavimo sutartį, itin svarbu atidžiai įvertinti sutarties nuostatas ir nustatyti, ar jo atsakomybės ribos preliminariosios sutarties nevykdymo atveju nėra išplėstos. Taip pat būtina apsvarstyti, ar galimas tokios atsakomybės išplėtimas, įskaitant atsakomybę už negautas pajamas, atitinka pirkėjo interesus ir rizikos toleranciją.
Advokatų profesinė bendrija „NEWTON LAW“
Advokato padėjėja Gerda Vigelytė
+370 600 36390
