• Neturint aiškaus pagrindo stebėti vaizdą, gresia milžiniškos baudos
  • Neturint aiškaus pagrindo stebėti vaizdą, gresia milžiniškos baudos

    Šiais metais Vokietijos įmonei, kurios veikla susijusi su kompiuterių pardavimu, buvo skirta 10,4 mln. EUR bauda už tai, jog, pažeidžiant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (toliau – BDAR), buvo vykdomas neteisėtas patalpų (prekių atsiėmimo vietos, sandėliai, darbuotojų darbo vietos) vaizdo stebėjimas. AVOCAD apžvelgia šią situaciją bei paaiškina esmines įmonės klaidas, kurios sąlygojo baudos skyrimą. Taip pat pateikiame ir praktinius patarimus, į ką reikėtų atkreipti dėmesį vykdant vaizdo stebėjimą.

    Visų pirma, už ką buvo skirta ši bauda?

    Tyrimo metu nustatyta, jog įmonės patalpose buvo vykdomas nepertraukiamas vaizdo stebėjimas, o vaizdo įrašai saugomi 2 mėnesius ar netgi ilgiau. Įmonė motyvavo, jog tokiais veiksmais kontroliavo prekių srautų stebėseną bei siekė išvengti galimų vagysčių. Tačiau Vokietijos duomenų apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) nesutiko su tokiais argumentais bei nurodė, jog (a) vaizdo stebėjimas siekiant apsisaugoti nuo vagysčių nebuvo pagrįstas konkrečiais atvejais, patirtimi (tai yra, įmonė nepateikė duomenų, jog buvo pagrįstų įtarimų dėl darbuotojų vagysčių ar duomenų, kad tokie atvejai buvo užfiksuoti) bei (b) nebuvo įvertintos vaizdo stebėjimo alternatyvos.

    Pažymima, kad, siekiant nustatyti vagysčių atvejus, vaizdo stebėjimas laikomas pagrįstu tik jei yra įtarimas konkrečiam asmeniui bei tokiais veiksmais yra siekiama tokius asmenis išsiaiškinti. Darbuotojų teisė į privatumą negali būti varžoma vien tuo pagrindu, jog darbdavys tiesiog įtaria savo darbuotojus. Tarnyba laikėsi griežtos pozicijos, jog prieš pradedant vaizdo stebėjimą būtina įvertinti, ar nėra švelnesnių priemonių, kurias taikant būtų pasiektas rezultatas netvarkant asmens duomenų (įmonė duomenų apie svarstytas alternatyvas neturėjo).

    Pavyzdžiui, siekdama išvengti darbuotojų vagysčių, įmonė galėjo tikrinti darbo vietą paliekančių darbuotojų daiktus, jei kyla įtarimų, šias priemones galėjo taikyti ir pirkėjams. Tokiais veiksmais būtų užtikrintas proporcingumo kriterijui keliamas reikalavimas, ir tai reikštų, jog vaizdo stebėjimas nėra būtinas, nes keliamus tikslus galima pasiekti ir kitomis priemonėmis.

    Apibendrinant, Tarnyba šia bauda siunčia žinią, jog vaizdo stebėjimas yra kraštutinė priemonė, o vaizdo stebėjimas BDAR prasme pateisinamas tik nesant švelnesnių priemonių.

    Antra, kokius veiksmus reikėtų atlikti prieš pradedant stebėti vaizdą?

    Bendros ir visiems atvejams pritaikytos taisyklės nėra, tačiau kiekvienas asmuo turėtų atkreipti dėmesį į šiuos bazinius kriterijus:

    (i) visų pirma, reikėtų įvertinti, ar nėra alternatyvių galimybių, kurios leistų išvengti vaizdo stebėjimo. Pavyzdžiui, siekiant užtikrinti turto apsaugą nuo galimos žalos, užuot sumontavus vaizdo kameras reikėtų apgalvoti, ar nėra galimybės teritoriją aptverti tvora, sudaryti saugos paslaugos sutartį su saugos įmone (pasisamdyti sargą) ir panašiai. Kiekvienu atveju rekomenduojama pasirengti itin aiškius argumentus (rekomenduojama rašytine forma, nepamirštant ir teisinio pagrindo pagal BDAR dėl duomenų saugojimo);

    (ii) atlikti poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimą; tai itin sustiprina (i) punkte nurodytą poziciją;

    (iii) terminai. Tai itin svarbus kriterijus, nes kuo ilgiau yra saugomi asmens duomenys, tuo svaresnius kriterijus (argumentus) reikėtų turėti. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nėra numačiusi privalomųjų terminų, todėl kiekvienu atveju reikėtų vertinti individualiai. Tačiau patariama atkreipti dėmesį į Europos duomenų apsaugos valdybos gaires dėl vaizdo stebėjimo, kuriose yra numatyta, jog vaizdo stebėjimo laikotarpis yra ne daugiau nei 72 val., o jį viršijant reikėtų turėti svarius argumentus. Nagrinėjamu atveju rekomenduojama turėti rašytinį dokumentą.

    Apibendrinant, Vokietijos atvejis rodo, jog į vaizdo stebėjimą yra žvelgiama itin griežtai. Be to, egzistuoja reali tikimybė, jog ir Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai vykdant patikrinimą (siekiant vienodinti praktiką) į šią sritį bus žiūrima itin principingai. Todėl AVOCAD rekomenduoja nedelsti bei parengti itin aiškius argumentus ir tvarkas (dokumentus), kurie pagrįstų būtinybę stebėti vaizdą bei šios priemonės proporcingumą.

    Kilus abejonėms rekomenduojame kreiptis į šios srities profesionalus, kurie objektyviai įvertintų vaizdo stebėjimo atitiktį teisės aktų reikalavimams bei padėtų rasti geriausią ir saugiausią sprendimą dėl vaizdo stebėjimo ir kitų kriterijų atitikties BDAR įtvirtintiems reikalavimams.

Skip to content