• Kada darbdavys gali tikėtis visiško žalos atlyginimo iš darbuotojo?
  • Kada darbdavys gali tikėtis visiško žalos atlyginimo iš darbuotojo?

    Nors naujasis Darbo kodeksas jau galioja daugiau nei trys metai, tačiau vis dar yra susiduriama su darbdavių pageidavimu sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartis ir didele nuostaba, jog tokių sutarčių su darbuotojais nebeliko ar, kad jų negalima sudaryti. Gavus tokį atsakymą kyla didžiulis nepasitenkinimas ir darbdavių pasipiktinimas – kaip tuomet apsaugoti įmonės turtą, juk darbuotojams yra patikimas didelės vertės turtas, o pastarieji elgiasi neatsakingai, jį praranda, sugadina ar išvis sunaikina ir pan. Ar tikrai taip yra? Kokios visgi yra galimybės bei alternatyvos apsaugoti įmonės turtą ir interesus?  

    Advokatų kontoros „JurisConsultus“ teisininkė Edita Nakutė teigia, kad naujasis Darbo kodeksas panaikino galimybę darbdaviui ir darbuotojui susitarti dėl neribotos atsakomybės tuo atveju kai dėl darbuotojo kaltės yra prarandamas jam darbdavio patikėtas turtas, taip gerokai apribodamas darbdavių galimybes tikėtis visiško žalos atlyginimo.

    Šiuo metu galioja nustatyta bendroji taisyklė, jog darbuotojo atsakomybė yra ribojama iki 3 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių, o jei žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – iki 6 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių.

    Visos žalos atlyginimo darbdavys gali tikėtis tuomet, jei padaryta darbuotojo žala yra: padaryta tyčia, esant neblaiviam ar kitaip apsvaigus, pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją ar susitarimą dėl nekonkuravimo, padaryta veikla turi nusikaltimo požymių, darbdaviui padaryta neturtinė žala, o taip pat kai visiško žalos atlyginimo atvejis yra numatytas kolektyvinėje sutartyje.


    Sąlygos, leidžiančios nukrypti nuo imperatyvių darbo teisės normų

    Šios temos plotmėje yra aktualus ir Darbo kodekso 33 straipsnis, kuris reglamentuoja darbo sutarčių turinį, pateikia būtinųjų ir papildomų darbo sutarties sąlygų apibrėžtį, atvejus, kai galima nukrypti nuo imperatyvių darbo teisės normų, civilinio pobūdžio susitarimams taikytinas teisės normas, ginčų dėl darbo sutarties sąlygų galiojimo, vykdymo, netinkamo vykdymo ar žalos atlyginimo nagrinėjimo tvarkas.

    Pagal Darbo kodekso 33 straipsnio 4 dalį, darbo sutartyje, kurioje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, galima nukrypti nuo šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, jeigu darbo sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra.

    Vadinasi šia teisės norma yra nustatyta galimybė darbo santykių dalyviams, t. y. darbdaviui ir darbuotojui, susitarti dėl tokių sutarties sąlygų, kuriomis yra nukrypstama nuo Darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyviųjų taisyklių, įskaitant ir susitarimą dėl didesnės darbuotojo atlygintinos turtinės žalos ribos. Tokia galimybe galima pasinaudoti tik esant visoms trims žemiau nurodytoms sąlygoms:

    • Pirma, darbo sutartyje darbuotojui nustatytas darbo užmokestis turi būti ne mažesnis negu du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai (2020 m. I ketv. – 1.381 Eur x 2 =2.768 Eur);

    • Antra, nėra pakeistos griežtajai darbo teisei priskirtos normos, t. y. normos, susijusios su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais;

    • Trečia, turi būti darbo sutartimi pasiekta darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra.


    Darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra

    Kyla klausimas kaip turėtų būti suprantamas reikalavimas, jog darbo sutartimi turi būti pasiekta darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra, kai yra nukrypstama nuo imperatyviųjų darbo teisės normų? Paprastai kalbant, darbdavys norėdamas turėti teisę iš darbuotojo reikalauti didesnės atsakomybės, t. y. taikyti jo atžvilgiu griežtesnes darbo sąlygas nei yra numatyta imperatyviose darbo teisės normose, privalo tokiam darbuotojui mainais už papildomos rizikos ir atsakomybės prisiėmimą pasiūlyti tam tikras naudas, palankesnes darbo sąlygas ar kitas papildomas garantijas. Kaip pavyzdžiui, suteikti daugiau dienų kasmetinių atostogų, galimas ir papildomas kaupimas pensijai, sveikatos draudimas, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, gyvybės draudimas, profesinės tobulėjimo galimybės, papildomos sveikatos paslaugos, sporto ir kūno kultūros paslaugos, poilsio paslaugos, trumpesnis darbo laikas penktadieniais ir/ar priešventinėmis dienomis, papildomos dienos (ligos) be gydytojo pažymos, už kurias galėtų būti mokama 80 proc. darbo užmokesčio ir kt.

    Priešingu atveju, t. y. nustačius, kad darbo sutarties sąlyga prieštarauja Darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms ar darbo sutartimi nėra pasiekta darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra, tokia darbo sutarties sąlyga negalėtų būti taikoma ir būtų laikoma niekine. Tokiu atveju būtų taikoma Darbo kodekso ar darbo teisės normos bendroji taisyklė.


    Kitos alternatyvos

    Pasak teisininkės E. Nakutės, bet kokiu atveju darbdaviai turi pareigą tinkamai bei atsakingai tvarkyti savo darbuotojams patikėto turto apskaitą, fiksuoti turto perdavimą darbuotojams, taip pat turto perdavimo faktus vykstančius tarp darbuotojų, keičiantis pamainoms, esant darbuotojų rotacijai (perdavimo aktai, turto registracijos žurnalai, inventorizacijos ir pan.). Labai svarbu tinkamai reglamentuoti darbuotojų pareigas dėl jiems patikėto turto saugojimo bei atsakomybė už jo neišsaugojimą (darbo sutartis, pareiginiai nuostatai, darbo tvarkos taisyklės ir kt.), nes priešingu atveju gali nepavykti išsireikalauti net ir ribotos žalos dydžio atlyginimo.

    Dar viena alternatyva, padėsianti apsaugoti savo įmonės turtą ir kurią darbdaviai turėtų apsvarstyti, tai yra galimybė pasinaudoti turto draudimu.

    Ne paslaptis, jog darbuotojų sąmoningumą ir lojalumą darbdavio atžvilgiu labiausiai skatina, o tuo pačiu ir darbdavio interesų, įskaitant ir turto, apsaugą labiau garantuoja, pats darbdavio požiūris į savo darbuotoją, jo motyvacija ir žmogiškų santykių ir vertybių palaikymas bei puoselėjimas.


    Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju, kreiptis į advokatų profesinę bendriją „JurisConsultus“ el. paštu info@jurisconsultus.lt arba tel. +370 645 05754. 

Skip to content