Vis dar gana dažni atvejai, kai dėl darbo sutarties nutraukimo ginčas tarp darbuotojo ir darbdavio keliasi į darbo ginčų komisiją, o vėliau į teismą. Darbo santykių pabaiga ne visada graži, kaip „pasakoje“, dažniau tai primena audringas sutuoktinių skyrybas, todėl ne retai emocijos ima viršų, o tai dažniausiai brangiai kainuoja tiek emociškai, tiek finansiškai, – teigia advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ vadovaujantis partneris advokatas Gilbertas Kinderevičius.
Nors naujasis LR Darbo kodeksas įsigaliojo prieš beveik šešis metus (2017-07-01), tačiau iki šiol ne visi žino jame numatytas darbo sutarties nutraukimo galimybes ir kaip esant poreikiui jomis pasinaudoti. Advokatas pažymi, kad lyginant su seniau galiojusia LR Darbo kodekso redakcija, dabar galiojančiame kodekse numatytos daug platesnės darbdavio galimybės nutraukti darbo sutartį su darbuotoju.
Taigi, šiuo metu LR Darbo kodeksas numato iš esmės aštuonis darbo sutarties tarp darbuotojo ir darbdavio nutraukimo atvejus, tačiau, taip vadinami „klasikiniai“ darbo sutarties nutraukimo atvejai dažniausiai yra: 1) darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu; 2) darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių; 3) darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių; 4) darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės; 5) darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės; 6) darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia.
Advokato Gilberto Kinderevičiaus vertinimu, viena iš labiausiai rekomenduotinų darbo sutarties nutraukimo galimybių yra numatyta LR Darbo kodekso 54 straipsnyje, t.y. darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu. Toks darbo santykių nutraukimas yra mažiausiai rizikų kelianti galimybė abiem darbo santykių šalims – tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Advokatas taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tai yra „natūraliausias ir labiausiai rekomenduotinas darbo sutarties nutraukimo pagrindas“.
Visgi, net šiuo pagrindu nutraukus darbo santykius, pasitaiko darbo ginčų, kuriuose paprastai darbdaviai yra kaltinami daromu spaudimu darbuotojui, siekiant paveikti darbuotojo valią nutraukti darbo santykius bendru sutarimu, tačiau darbdavio primestomis sąlygomis. Suprantama, kad vis dar pasitaiko nesąžiningų darbdavių, kurie gali pasinaudoti savo, kaip stipresniosios darbo santykių šalies įtaka, tačiau ne išimtis ir tai, jog praktikoje tai pat pasitaiko atvejų, kai darbuotojai, po susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo sudarymo, tiesiog persigalvoja arba reikalauja papildomų sąlygų, – nurodo advokatas. Advokatas Gilbertas Kinderevičius taip pat atkreipia dėmesį, kad tokiose bylose, kai buvęs darbuotojas ginčija susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, pagrindinis dalykas, kurį reikia įrodyti teisme, yra tai, jog susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo bendru sutarimu yra išreikšta tikroji šalių suderinta valia.
Tam, kad darbdavys nepakliūtų į ginčijamą situaciją, darbdaviui privalu laikytis įstatyme numatytų reikalavimų:
Visų pirma, pasiūlymas nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kt.). Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pateiktu pasiūlymu, ji sutikimą turi išreikšti raštu. Taigi, labai svarbu, kad visa komunikacija tarp darbdavio ir darbuotojo iki susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo vyktų tik raštu. Priešingu atveju, esant ginčui visi neaiškumai būtų vertinami darbuotojo naudai.
Antra, labai svarbu, kad jei darbuotojas per penkias darbo dienas raštu neatsako į pasiūlymą nutraukti darbo santykius, yra laikoma, jog pasiūlymas nutraukti darbo sutartį LR Darbo kodekso 54 straipsnio pagrindu yra atmestas. Todėl jokie žodiniai susitarimai šiuo atveju negalioja.
Dar vienas dalykas į ką darbdaviai turėtų atkreipti dėmesį, siūlydami nutraukti darbo santykius šalių susitarimu, tai laikas, per kurį darbuotojui yra sudaromos galimybės apsispręsti dėl pateikto pasiūlymo. Advokato teigimu, dažnai pasitaiko atvejų, kai darbuotojai, sutikę su pasiūlymu nutraukti darbo santykius bendru sutarimu, pasirašo susitarimą tą pačią dieną, o vėliau šį susitarimą ginčija, motyvuodami tuo, kad jiems buvo daromas darbdavio „spaudimas“, jie neturėjo laiko apsispręsti, ne taip suprato sąlygas ir pan. Teismas šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, aiškinasi pagal bylos aplinkybes, ar susitarime, kurį ginčija darbuotojas, yra išreikšta tikroji darbuotojo valia, ar pakako laiko darbuotojo valios susiformavimui nutraukti darbo santykius, kokia komunikacija vyko tarp šalių iki susitarimo sudarymo. Todėl, siekiant ateityje išvengti interpretacijų ir ginčų dėl šalies valios ydingumo, advokatas rekomenduoja skirti darbuotojui pakankamai laiko apsvarstyti pasiūlymą nutraukti darbo santykius šalių sutarimu.
Pabaigai, Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ vadovaujantis partneris advokatas Gilbertas Kinderevičius nurodo, kad bet kokiu atveju darbo santykių nutraukimas tarp darbuotojo ir darbdavio visada yra subtilus dalykas, todėl jo įforminimas turi būti atliktas kruopščiai ir sąžiningai, atsižvelgiant į abiejų darbo santykių šalių interesus.
Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju turėtumėte kreiptis į advokatų profesinę bendriją „NEWTON LAW“ el. paštu info@newtonlaw.lt arba tel. +370 668 33866.
Advokatų profesinė bendrija „NEWTON LAW“
Advokatas Gilbertas Kinderevičius
+370 686 44500
