Nors gamta dar džiugina akį, rudeninės šalnos, sėdant į automobilį, primena, kad jau greitai be rytinės mankštos su ledo grandikliu ir sniego šepečiu neišvažiuosime iš kiemo. Bet vien šių įrankių nepakaks, jeigu norime, kad automobilis visą žiemą keliais riedėtų saugiai ir negestų. Specialistai vardija, kokius svarbiausius darbus verta atlikti artimiausiu metu. Beje, ar kada nors susimąstėte, kokie automobiliai – varomi dyzelinu, benzinu, o gal elektra – yra optimaliausi mūsų klimato sąlygomis ir kodėl Lietuvoje akivaizdžiai dominuoja pirmieji? Automobilių profesionalai šiuo klausimu turi savo nuomonę.
Namų darbas Nr. 1
Jeigu automobilis tvarkingas, žiema neturi įtakos rimtiems gedimams, bet neatlikus namų darbų, problemų tikrai bus, sako Indrė Adomaitienė, Kauno technologijų mokymo centro Transporto skyriaus profesijos mokytoja. Nors visų transporto priemonių paruošimas žiemai vienodai svarbus ir būtinas, daugelis darbų priklausys nuo to, kokį automobilį vairuojate – varomą dyzelinu, benzinu ar elektra.
Vairuotojai žino, kad artėjant lietingiems ir šaltiems orams privaloma pasirūpinti padangomis, tiek sezoninėmis, tiek universaliomis. Nepriklausomai nuo padangų tipo, dar reikėtų patikrinti padangų slėgį, kuris kinta keičiantis oro temperatūrai, pamatuoti protektoriaus likutį ir vizualiai apžiūrėti, ar nėra mechaninių pažeidimų, netolygaus dilimo požymių.
Padangų keitimo, jų pasirinkimo tema tiek daug diskutuota, kad, regis, nėra ko pridurti, tačiau artėjant lapkričiui vairuotojai vėl ir vėl svarsto, kaip sutaupyti pinigų, bet važinėti saugiai, rinktis universalias ar sezonines padangas. Transporto priemonių remontininkus ruošianti specialistė palaiko savo kolegų pusę ir akcentuoja, kad šiuo atveju svarbiausias žmonių saugumas, todėl pirmasis faktorius, renkantis padangas žiemai, turėtų būti ne kaina, bet kokybė.
„Kaip keičiame batus, atsižvelgdami į metų laiką, taip reikėtų keisti ir automobilio padangas, – tvirtina ji. – Vieno tipo padangos negali užtikrinti saugumo kardinaliai skirtingomis oro sąlygomis. Žieminių padangų mišinys turi būti minkštesnis, o vasarinių – kietesnis.“
Be to, tiek sezoninių, tiek universalių padangų mėgėjams svarbu nepamiršti, kiek metų jos jau eksploatuojamos, ir pakeisti, kai pasiekiamas minimalus protektoriaus gylis – 3 mm. Jį patikrinti nesunku ir pačiam, tereikės namuose susirasti slankmatį. Jeigu protektoriaus gylis nesiekia minimalaus, nenustebkite, kai sustabdęs policijos pareigūnas anuliuos techninę apžiūrą, primena I. Adomaitienė.
Vis dar neatsisakoma minties pirkti dėvėtas padangas arba iš garažo išsitraukti seniai nenaudotas, bet tinkamas turimam automobiliui. „Tokiais atvejais reikėtų atkreipti dėmesį į padangų pagaminimo datą ir įvertinti, ar jas saugu naudoti. Dažnai dar laikomasi nuomonės, kad geriau nors ir senos, bet garsaus gamintojo padangos nei kiniškos ir minkštos“, – teigia pašnekovė, nesutikdama su stereotipais ir patardama rinktis antrą variantą.
Na, o svarstantiesiems, universalias ar sezonines padangas pirkti, ji rekomenduoja pirmiausia atsižvelgti į tai, kur daugiausia važinėjama – mieste, kur keliai žiemą geriau prižiūrimi, ar užmiestyje, kur yra žvyrkelių, laikosi daugiau sniego, kelio danga labiau apledėja. „Įvertinus šias aplinkybes, dar svarbu atidžiai peržiūrėti gamintojo žymėjimus: padangos sukibimas geresnis ant ledo, sniego ar šlapios dangos. Jeigu žiemą dažnai tenka važiuoti anksti ryte, tai didelė tikimybė, kad kelio danga bus pasidengusi ledu, tad galbūt labiau tiktų padangos su dygliais, – rekomenduoja transporto inžinerijos specialistė. – Suprantama, iš anksto neįmanoma prognozuoti, kokios bus žiemos, bet minėtus aspektus būtina įvertinti pirmiausia pačiam vairuotojui.“
Koją kiša pašildymo sistemos gedimai
Be galo apmaudu, kai ryte skubant į darbą nepavyksta užvesti variklio. Tai dažniausiai nutinka dyzelinių automobilių savininkams. Priežastis nesunkiai nuspėjama. Dyzelinas ne tik taršesnis nei benzinas, bet ir turi trūkumą – krentant oro temperatūrai, kristalizuojasi ir trukdo normaliam variklio darbui.
Į snaigės ženklu žymimą žiemai skirtą dyzeliną pilami specialūs priedai arba juose gerokai sumažinama parafinų koncentracija – taip sulėtinamas kristalizacijos procesas. Vis tik, pasak transporto inžinerijos specialistės, neretai vairuotojai dalijasi istorijomis, kai, staiga nukritus oro temperatūrai, net ir techniškai tvarkingas automobilis nepajuda iš vietos. Suprantama apmaudu, kai paaiškėja, kad degalų bake užšalo užsilikęs vasaros sezonui skirtas dyzelinas.
„Lapkričio pradžioje pats laikas išvažinėti vasarinius degalus ir įsipilti jau žieminių. Žinoma, automobilį eksploatuojant kasdien, dėl to sukti galvos neverta, bet važinėjant tik tam tikrais periodais, reikėtų tai turėti galvoje – sako specialistė. – Vis tik jei per užmaršumą tai nutinka, belieka automobilį nutempti į garažą ir palaukti, kol degalai atšils.“
Kur kas rimtesnių bėdų gali kilti dėl variklio pašildymo sistemos, nuo kurios tiesiogiai priklauso dyzelinio variklio užvedimas šaltuoju metų laiku. Jei vasarą vairuotojai gali ir nejausti, kad ši sistema prastai funkcionuoja, tai žiemą oro temperatūrai krentant vis žemiau, variklis vedasi sunkiau, o spustelėjus didesniam šaltukui, gali ir visai neužsivesti. „Senesniems automobiliams, kurių šildymo sistema dažnai jau susidėvėjusi, kritine oro temperatūra gali tapti ir –5 °C“, – perspėja I. Adomaitienė ir ragina vairuotojus kasmet, artėjant šaltajam metų laikui patikrinti, kaip automobilyje funkcionuoja ši sistema.
Tiesa, pasak jos, naujesniuose dyzeliniuose automobiliuose diegiama moderni „Common Rail“ maitinimo sistema yra mažiau jautri šildymo sistemos problemoms, todėl variklis užsiveda net ir tada, kai ji prastai funkcionuoja – neveikia viena ar kelios pakaitinimo žvakės.
Artėjant žiemai nereikėtų pamiršti dar vienos mažos detalės – degalų filtro. Jame degalų kristalizacija vyksta intensyviausiai. Šis filtras svarbus, nes sulaiko įvairias nuosėdas, nešvarumus ir vandenį, kurio nedidelis kiekis randamas dyzeliniuose degaluose. „Nepamirškime, kad dyzeliniai varikliai yra itin reiklūs degalų kokybei. Jeigu filtras keistas seniai arba yra juntami filtro kišimosi požymiai, dabar pats laikas jį pakeisti“, – rekomenduoja transporto inžinerijos specialistė.
O štai benzinu varomų automobilių savininkai rūpesčius dėl pašildymo sistemos ir degalų filtro gali pamiršti, nes benzininio variklio veikimo principas šiek tiek kitoks. Jei dyzeliniuose varikliuose degimo procesas vyksta dėl cilindre susidariusio didelio slėgio, aukštos temperatūros bei aukštu slėgiu įpurškiamų degalų, tai benzininiai – kibirkštinio uždegimo varikliai – labiau priklausomi nuo uždegimo sistemos būklės.
„Be to, benzinas yra kitokia deglų rūšis, jo užšalimo temperatūra gali siekti –40 °C. Tai takesni ir lengvesni degalai nei dyzelinas. Benzininiuose varikliuose reikia kur kas mažesnių slėgių ir temperatūrų optimaliam degimo procesui palaikyti“, – priduria profesijos mokytoja.
„Birzginti“ automobilį aikštelėje ar važiuoti iškart?
Tai beveik hamletiškas klausimas ir socialiniuose forumuose ginčų apie tai netrūksta. Vairuotojai žino, kad šaltas variklis sunaudoja daugiau degalų, dalis nusėda ant cilindro sienelių ir realiai nedalyvauja degimo procese, todėl degalais gali būti praskiedžiama variklio alyva. Vis tik ankstyvais žiemos rytais po langais girdime aikštelėje burzgiančius automobilius. Dalis vairuotojų giriasi, kad niekada neišvažiuoja iš aikštelės „neapšildę“ mašinos.
Bet transporto priemonių remontininkus Kauno technologijų mokymo centre rengiančios specialistės atsakymas vienareikšmiškas. „Kai variklis veikia be apkrovos, pirmiausia šiluma atiduodama salonui šildyti. Kuo ilgiau variklis veikia nedarbinėje temperatūroje, tuo greičiau mažėja jo resursai. To nesuvokdami, patys savo rankomis jį eikvojame, – vieną didžiausių klaidų akcentuoja I. Adomaitienė. – Be to, į aplinką išmetame daugiau teršalų.“
Pasak jos, užvestą variklį pakanka palaikyti tiek laiko, kiek reikia nuvalyti langams, sniegui, o po to galime sėsti prie vairo ir neskubėdami važiuoti – taip variklis žymiai greičiau pasieks darbinę temperatūrą ir degalai bus naudojami efektyviau.
Tiesa, benzininiai varikliai ir šiuo požiūriu paprastesni. Jie ir užsikuria lengviau, ir pašyla greičiau. Žiemą tokius automobilius išties eksploatuoti paprasčiau – mažiau priežiūros ir galimų netikėtumų.
Užmaršumas kainuoja brangiai
Jeigu automobilis jau paruoštas žiemai, nepamirškime patikrinti ir aušinimo sistemos. Apie ją svarbu pagalvoti jau ne tik dyzelinu, bet ir benzinų varomų automobilių bei elektromobilių savininkams. Jei vasarą į aušinimo skystį įmaišėte vandens arba skystis keistas seniai, yra tikimybė, kad žiemą jis užšals, perspėja I. Adomaitienė: „Stingstant aušinimo skysčiui, gali sutrūkinėti ne tik sistemos vamzdeliai, bet net ir visas variklio blokas – tai tiesiausias kelias į automobilių laužyną. Deja, užmaršumas kartais vairuotojams atsieina itin brangiai.“
Verta laiku patikrinti ir akumuliatoriaus bateriją. Švino rūgštinių baterijų įkrovimą galima pamatuoti multimetru arba nuvažiuoti į autoservisą – užtruks vos keletą minučių. Užtat nauda bus didelė. Mat kuo oras šaltesnis, tuo daugiau energijos paimama iš baterijos variklio užvedimo momentu. Tad nereikėtų nustebti, jei užvedant automobilį jos staiga išsikrauna. O štai pilnai pakrauta baterija greičiausiai nemaloniomis staigmenomis nenustebins.
Naujesniuose automobiliuose naudojamos AGM baterijos. Pasak specialistės, jos įkraunamos specialiais įkrovimo prietaisais, bet priežiūrai mažiau reiklios nei švino rūgštinės ir tarnavimo laikas gerokai ilgesnis. Jei švino rūgštinės veikia 3–5 metus, tai AGM baterijos – iki 10-ies.
Prieš žiemą dar galima atlikti ir smulkesnius, bet ne ką mažiau svarbius pasiruošimo darbus. Kas netektų grandyti ledo nuo langų ne tik lauke, bet ir mašinos viduje, verta pakeisti salono filtrą, paaiškina specialistė. Kad jis susidėvėjęs, galima pastebėti, kai salono viduje ima kauptis drėgmė ir rasoja langai, atsiranda nemalonus kvapas.
Vienas iš saugumo garantų – geras kelio matomumas, todėl atkreipkite dėmesį į valytuvų būklę, kokybę, patikrinkite, ar gumos nėra sukietėjusios, ar gerai nuvalomas visas regos laukas. Jau dabar verta pakeisti ir vasarinį langų apiplovimo skystį į skirtą šaltajam sezonui.
Šaltesnę žiemą neretai prišąla durelės ir spynelės. Kad taip nenutiktų, durų gumoms sutepti naudojami silikonai, o spynelėms atitirpinti verta turėti ledo tirpdiklį. I. Adomaitienė pataria ir priekinio stiklo veltui negrandyti, nes laikui bėgant atsiranda daugybė įbrėžimų – geriau naudoti specialias priemones ledui tirpdyti.
Kodėl gatvėse karaliauja dyzeliniai automobiliai?
Automobilių pasaulio naujienomis besidominti I. Adomaitienė pastebėjo, kad AB „Regitros“ statikos duomenimis, šių metų sausį Lietuvoje buvo registruota per 1 mln. dyzelinu varomų automobilių ir apie 400 tūkst. varomų benzinu. Bet vardijant automobilio paruošimo žiemos sezonui darbus akivaizdu, kad pastarieji, kaip ir elektromobiliai kelia mažiausiai rūpesčių.
Profesijos mokytoja svarsto, kad dyzelinių automobilių populiarumą greičiausiai vis dar lemia tai, kad jie sunaudoja mažiau degalų, ir nors pastaruoju metu benzino bei dyzelino kainų skirtumas sumažėjo, šis aspektas mažiau įtakoja pasirinkimą. Beje, ne mažiau svarbi ir automobilių rinkos pasiūla, kuri kol kas akivaizdžiai svarstyklių lėkštelę nusveria ne benzininių variklių naudai.
„Tiesa, ši tendencija dominuoja visoje Europos rinkoje, – pastebi pašnekovė. – Matyt, ten, kur nėra šaltų žiemų, dyzeliniai automobiliai populiaresni. Šių šalių rinka didelė, natūralu, kad gamintojai į tai ilgą laiką orientavosi.“
Vis tik lyginant panašių parametrų dyzelinu ir benzinu varomus automobilius, diskutuojant apie jų priežiūrą ir eksploataciją Lietuvoje, jos nuomone, ko gero optimaliau būtų važinėti pastaruoju, be to, jis į aplinką išmeta mažiau itin nuodingų dalelių, tokių kaip azoto oksidai ar suodžiai.
„Savo mokiniams ir mokinėms visada sakau, mąstykite kritiškai, domėkitės, rinkite informaciją ir turėkite įgytomis žiniomis pagrįstą nuomonę, – sako jau penkerius metus profesijos mokytoja dirbanti I. Adomaitienė. – Technikoje stebuklų nebūna, kiekvieną gedimą įtakoja objektyvi priežastis, todėl užsidegus prietaisų skydelio lemputei, reikia ieškoti gedimo ir jo priežasčių, o ne tiesiog ištrinti klaidą ar ieškoti sprendimo tik tam kartui.“
Dešimties metų mokslo kelias transporto inžinerijos srityje specialistę nuolat veda į priekį, skatina domėtis technika ir technologijomis, galvoti apie naujoves, kurias būtų galima įgyvendinti tiek švietimo srityje, tiek asmeniniame gyvenime. „Mano tikslas – skatinti ne tik vyrų, bet ir moterų inžinerinį mąstymą. Juk šiandien vairuojančių dailiosios lyties atstovių beveik tiek pat, kiek ir vyrų, tad kodėl gi negilinti žinių ir nesistengti pačioms suprasti, kas tas automobilis ir kaip jis funkcionuoja? Juk kiekvienas esame atsakingas už tvarkingą transporto priemonę ir, žinoma, savo saugumą, – dalijasi įžvalgomis I. Adomaitienė.
