– O kas yra stabilus verslas? – klausimu į mano klausimą apie trisdešimt įmonės metų atsako UAB „Morita“ direktorius Vygantas Subačius. – Kai nuolat keičiasi mados, ateina ir nueina madingos spalvos, kai atsiranda naujos technologijos – apie kokį stabilumą galima kalbėti? Privalai nuolat sekti ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei pasaulio rinką, privalai pasiūlyti klientui tai, kas geriausiai atitinka jo lūkesčius. O jei tik ramiai lauksi, kad verslas pats imtų ir taptų stabilus, tai ir tavo vietos nebeliks – ją užims tie, kurie stabiliai juda pirmyn.
Tokia buvo mūsų pokalbio pradžia „Moritoje“, gyventojams turbūt geriau žinomoje kaip prekybos centras „Garnys“ (kur gali įsigyti durų, grindų, vartų, santechnikos, darbo įrankių ir kt.) ir salonas „Sūduvos baldai“, kur ne tik baldai, bet ir prancūziško dvelksmo turintys aksesuarai, šviestuvai, kilimai ir t. t.
Įkalnės ir nuokalnės
Trisdešimt metų prie „Moritos“ vairo stovi jos vadovas Vygantas Subačius. Kalbamės apie verslo pradžią, apie tai, kokios įkalnės bei nuokalnės išgyventos, kokios pamokos gautos. Tų pamokų – daug. Neslepia – buvo ir sunkių metų, ir tokių, kai buvo galima džiaugtis verslo sėkme. Savo patirtimis p. Vygantas dalinasi ir su Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariais – jis yra šių rūmų Marijampolės filialo tarybos pirmininkas.
Kalbėdamas apie įmonę, V. Subačius prisimena „Moritos“ pradžią ir prekybą statybinėmis medžiagomis, kai įmonės rodikliai šovė aukštyn.
– Marijampolės regione „grojo“ šios prekės, tad supratome, kad prekybos centras turėtų pateisinti lūkesčius. Taip ir buvo. Tačiau tokių centrų ėmė rastis vis daugiau. Štai tuomet nusprendėme atsitraukti iš mažmeninės prekybos ir perėjome į nišinę sritį – didmeninę prekybą durimis. Kai, atrodė, viskas vyksta pagal planą, ištiko ekonominė krizė, kuri stipriai paveikė bene visus sektorius – tuomet ir „Morita“ pajuto, kad „kalnelis“ eina žemyn. Sunkiausia buvo 2009–2010-ųjų krizė, kuri tęsėsi apie penkerius metus. Tada teko susimažinti – liko tik apie 50 darbuotojų. 2014-aisiais vėl prasidėjo kilimas, o 2016-ieji jau buvo visai geri, – prisimena pašnekovas.
– 2014-ieji jums buvo susiję ir su prekybos partnerių kaita?
– Iš pradžių apie 80–90 proc. produkcijos pirkdavome iš Lietuvos įmonių. Nuo 2014-ųjų prasidėjo kardinalūs pokyčiai, kurių rezultatas – 90 proc. importuojamų prekių. Tai buvo didžiulis ir reikalingas pokytis, – sakė V. Subačius.
Paklaustas, su kuriomis šalimis užmegzti verslo ryšiai, p. Vygantas mini Kiniją, Ispaniją, Lenkiją, Latviją, Daniją, Vokietiją, Prancūziją, neseniai užmegzti ryšiai su Italijos priešgaisrinių durų gamintojais. Yra šiame sąraše ir olandai, gaminantys verslui išlyginamąsias krovimo rampas-tiltelius, vartų „rankoves“.
– Visai nepaminėjote verslo santykių su Rytais?
– Į Rytus nežiūrime, neturime ir neturėjome jokių ryšių su Rusija ar Baltarusija, nors siūlymų iš jų pusės buvo. Visada orientavomės į Vakarus. Kinija – atskira tema, tai ne politika, tik verslas. Kitais metais vėl tęsime darbą su šia šalimi.
Nėra namų be durų
– Jūsų parduodamas duris įsigyja įmonės, kiti didmenininkai, bet gali nusipirkti ir gyventojai, kurie statosi ar remontuoja namus. Turbūt išsirinkti tinkamas duris – tikras iššūkis?
– Tikrai taip, nes reikia žinoti, ko reikia: ar durų į namų miegamąjį, kurios bus varstomos porą kartų per dieną, ar į prekybos centro tualetą, kurios bus varstomos be perstojo. Durų paskirtys – tikrai ne tik simbolinės. Net atvirkščiai: jos turi būti tikslinės: priešgaisrinės, priešdūminės, akustinės… Skirtingi jų užpildai, spynos, vyriai, staktų tipai… Vienokių durų reikės vaikų darželiams, kitokių – mokykloms ar ligoninėms, dar kitokių – visuomeninėms patalpoms, laivininkystės įmonėms, oro uostams – atsižvelgiama į jų varstymo ciklus. Net gyventojas, kuris nori išsirinkti duris namams, turėtų įvertinti, kur jos bus sumontuotos, ar dažnai bus varstomos.
– Pats žmogus ir turi nuspręsti, kiek investuos į duris?
– Taip. Yra nebrangių (nes nėra reikalo pirkti brangias ir tvirtas, jei tai laikinas statinys). Yra vadinamasis „Premium“ segmentas – aliuminio (lauko) durys, kurios gali kainuoti 2000 eurų ar daugiau. Tačiau reikia žinoti: jei durys bus gaminamos pagal individualius matmenis, jos visada kainuos brangiau nei standartinės. Štai Vokietijoje yra tik du standartai pagal aukštį. Lietuvoje „standartus“ gali nusistatyti pats namus besistatantis žmogus. Dėl to skiriasi kainos.
– Kokios durys šiuo metu madingos, kokios jų tendencijos?
– Prieš kurį laiką buvo madingos baltos durys, bet apsisukus laiko ratui jos vėl pamažu grįžta. Medžio durys – tendencija, kuri taip pat skinasi kelią. Svarbu žinoti, kad tikro medžio lauko durims specialistai nenaudoja, nes jas veikia atmosfera, drėgmė. Nebent tai būtų klijuota mediena, apdorota tinkama technologija. Todėl dažniausiai lauko durims pasirenkamos medžiagos, kurioms nedaro įtakos klimatas, pavyzdžiui, iš aliuminio ar plastiko. Noriu pridurti, kad renkantis duris labai svarbu ir emocija – kokia jų spalva, raštas, langeliai, rankenos ir kt.
– Ką dar turi žinoti pirkėjai, kad duris rinktųsi ne tik pagal grožį?
– Rinktis reikia taip, kad ateityje nebūtų problemų. Svarbu ir pristatymo terminai, ir rekomendacijos. Ir kaina – ne paskutinėje vietoje. Tačiau jei taupydamas pinigus restorano savininkas į jo tualetą įstatys buto miegamajam skirtas duris, po kokių metų jos „susivarstys“ ir reikės naujų. Taip pat prieš įsigyjant reikia įvertinti durų tvirtumą, skardos storį (tai irgi lemia kainą), vyrius, spynas bei kitus parametrus – su jais visada gali supažindinti konsultantai.
„Sūduvos baldai“ – ne tik sūduviams
Su Kinijos gamintojais bendrauta nuo 2007-ųjų, kai importuodavo plyteles ir grindų laminatą. Vėliau, apie 2016–2017-uosius, iš Kinijos „Morita“ ėmė importuoti baldus (kėdes, stalus ir kt.). Dabar baldų sektorius stagnuoja – tai lemia aukštos paskolų palūkanos, bankų maržos. Europoje (taip pat ir Skandinavijoje) situacija prasta, bet žmonėms baldai vis tiek reikalingi.
– Turite baldų salonus ne tik Marijampolėje. Iš kur baldai į juos atkeliauja?
– Didžioji dalis – iš Lenkijos (šioje šalyje turime strateginį partnerį), Kinijos, šiek tiek iš Danijos. Baldų parduotuvė mums – „bandymų poligonas“, tiriame paklausą ir ruošiamės šuoliui (tikimės, jis bus jau greitai – turėsime kiek brangesnių, bet aukštesnės kokybės prekių). Daug keliaudamas, lankydamasis įvairiose baldų parodose matau, kad jau nėra atskirties tarp Lietuvos ir, pavyzdžiui, Vokietijos, per 30 metų esame labai pažengę. Pastebėjau, kad prekės, kurios tinka vokiečiams, tinka ir lietuviams. Gaila, bet ne visada mums tinka kaina.
Plėtros planai – ne paslaptis
Subačius sako, kad turi daugiau plėtros planų Vilniuje bei Kaune. Vilniuje jau veikia baldų salonas, o Kaune jį numatyta atidaryti artimiausiu metu. Kita vertus, šiandieniam žmogui ne visada svarbu paliesti baldą, atsisėsti ant sofos ir pajausti – patogu ar ne. Taigi baldų segmente internetinė prekyba taip pat tampa įprasta. Ir „Sūduvos baldai“ vis daugiau prekių parduoda jas užsisakius internetu, pirkėjui baldo net nemačius „gyvai“.
– Kokią matote „Moritos“ perspektyvą?
– Mums reikia sandėlių – prekes, kurios atkeliauja iš tiekėjų, turime saugiai sandėliuoti. Nes tik pirkdami didesnius kiekius galime nupirkti pigiau. Kaip visada – tikimės, kad pavyks išpildyti net reikliausių pirkėjų lūkesčius. Specializuojamės, kad galėtume jiems profesionaliai patarti. Mūsų išskirtinumas – paslaugumas klientui. Be to, labai smagu, kai gali žmogui pasiūlyti, pavyzdžiui, ypatingą dekorą, šviestuvą ar namų kvapą, kurio tikrai nerasi didžiuosiuose prekybos centruose. Mums patinka tai, ką darome, darbe – puiki atmosfera. Gal todėl ir darbuotojų kaita maža. Labai svarbu jiems siūlyti pokyčius, kurie motyvuoja. Juk labai svarbu ne tik geros darbo sąlygos, bet ir aiški perspektyva, kurlink eina įmonė. „Moritoje“ yra dalis darbuotojų, kurie dirba apie 25-erius metus, o kai kurie – nuo pat įmonės įkūrimo. Tai – įmonės pasididžiavimas. Vienas iš būdų išlaikyti darbuotoją – kad būtų „savo vietoje“, kad jam būtų įdomu, kad jaustų aistrą savo darbui ir turėtų galimybę užsidirbti. Tokie žmonės – vienas iš įmonės stabilumo ir augimo faktorių, – sako „Moritos“ direktorius Vygantas Subačius.
Laikraščio ,,Suvalkietis“ informacija
Straipsnio autorė Daiva Klimavičienė
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka
