Projekto numeris: 2020-1-LT01-KA202-077975
Projekto trukmė: 2020 11 – 2022 10
Kauno regiono kulinarinio paveldo puoselėjimo iniciatyva
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai kartu su Kauno statybos ir paslaugų mokymo centru vykdo projektą, skirtą regiono kulinarinio paveldo puoselėjimui. Projekte kulinarijos kultūra ir tradicijos bus naudojamos kaip kūrybinių naujovių variklis. Profesinių mokyklų mokiniai ieškos kulinarinių tradicijų, senovinių receptų, užmirštų regioninių ingredientų, tradicinių maisto gaminimo technologijų ir jas pritaikys XXI a.
Kulinarinė patirtis yra svarbus kultūrinio turizmo aspektas, todėl vietos paveldas tampa svarbiu ekonominiu veiksniu ne tik Lietuvoje.
Mūsų uždaviniai:
Projektu siekiame poveikio profesinio mokymo mokiniams, profesijos mokytojams, dėstytojams ir įmonėms (restoranams, maistą gaminančioms įmonėms, viešbučiams ir pan.).
Mokiniai Lietuvoje, Airijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje turės:
1) ištirti savo tinklą (tėvus, kaimynus, senelius ir kt.), kad sužinotų apie kultūros paveldą kulinarijos tradicijas, senovinius receptus, pamirštus ingredientus ir tradicinius kepimo būdus.
2) susieti kulinarijos tradicijas su šiuolaikinėmis tendencijomis ir naujomis technikomis (pvz., 3D spausdinimas, tvarumas ir regioninių produktų naudojimas) bei atnaujinti receptus ir kepimo būdus. Mokiniai (tarptautinėse grupėse) galvos apie naujoviškus būdus, kaip pritaikyti senovinius receptus ir maisto gaminimo metodus XXI amžiaus paklausai.
3) siūlyti savo naujus išradimus įmonėms ir juos įgyvendinti bendradarbiaujant su kulinarinio darbo pasaulio suinteresuotosiomis šalimis.
Tikimės, jog Kauno mokiniai supras kulinarinio paveldo svarbą savo asmenybės tapatybei, bendruomenės identitetui, tarpkultūriniam dialogui ir didžiuosis bei garsins Kauno regioną!
Projekto konsorciumą sudaro projekto partneriai iš Lietuvos, Airijos, Ispanijos, Nyderlandų ir Belgijos:
Daugiau informacijos: Švietimo ir mokslo sk. vadovė Aušra Misonė, ausra.misone@chamber.lt
2022-02-23
2022 m. vasario 23 dieną Kauno kolegijoje vyko susitikimas su projekto “Cook it Forward” Kauno regiono kulinarinio paveldo grupe, bendradarbiaujant Kauno statybos ir paslaugų mokymo centrui, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais, Kauno technologijos universitetu, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu ir Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centru, UAB “Bijola”, UAB “Saulės midus” ir kt.
Susitikimo metu sveikinimo žodį tarė Technologijų fakulteto dekanas dr. Giedrius Gecevičius, kuris pristatymo metu pasidalino Kauno kolegijos pasiektais rezultatais, ateities planais ir pasidžiaugė sėkmingu tarpinstituciniu bendradarbiavimu.
Maisto ir agrotechnologijų katedros lektorė Žydronė Žarskienė dalyvius supažindino su projekto vykdymo eiga ir skaitė pranešimą tema “Kauno kulinarijos tradicijos Smetonos valdymo laikotarpiu”.
Maisto technologijos studijų programos studentė Ugnė Šalnaitė kartu su lektore dr. Aušra Šimonėliene analizavo istorinius rašytinius šaltinius tautinio paveldo gėrimų tema ir ypatingą dėmesį skyrė Kauno liepų midaus gamybos istorijai ir jos atgaivinimui, taikant naujas technologijas. Buvo patobulinta senoji midaus receptūra ir pagamintas eksperimentinis gėrimas bendradarbiaujant su UAB „Saulės midus“. Įmonės direktorė Roma Mačienė yra pasiruošusi tęsti tradicijas ir reprezentuoti Lietuvos paveldą Kauno liepų midumi.
Visuomenei pristatyti unikalų gėrimą buvo sukurta etiketė, kurios autorė – Medijų katedros lektorė Laima Numavičė. Etiketėje ypatingai akcentuotas liepos žiedo simbolis, kaip šilumos, saulės ir geros energijos šaltinis.
Maisto ir agrotechnologijų katedros vedėja dr. Ingrida Kraujutienė pasidžiaugė gausiu bendraminčiu būriu, kuris suvienija asmenis, puoselėjančius ir garsinančius Kauno regiono tautinį paveldą.
Dėkojame visiems prisidėjusiems prie šio tautinio paveldo gėrimo atgaivinimo idėjos ir įgyvendinimo. Paveldas mums ir ateinančioms kartoms ypatingai svarbus!
2022-02-11
Kauno statybos ir paslaugų centras projekto Cook it forward veiklų metu kartu su Kauno kolegija, kulinarinio paveldo paslaptis bandė perkelti į šių dienų kontekstą. Gamindami griulimi bei kepdami ant laužo. Palyginome Šiaurietišką ir pietietišką (Iberico) kiaulienas, bei šviežias dešreles.
Lietuviai nuo seno valgė kiaulieną, kepė, virė, rūkino, vytino. Lietuvoje susiformavo nuo seno tradicija po kiaulės skerdimo pasigaminti skubrių dešrelių (greito suvartojimo, šviežių) ir jas tuomet virdavo ar troškindavo su raugintais kopūstais, kepdavo tiesiai ant ugnies ar skavradoje (kepimo forma) užpildami riebalais, paskanindami prieskoninėmis žolėmis ar medumi. Dešrelėms imdavo ne pačią geriausią mėsą, o įvairias nuopjovas nuo kumpio, mentės ar kitų mėsos gabalų, tada sumaldavo. Paruoštą masę skanindavo druska, pipirais, kmynų sėklomis ir kimšdavo į kiaulių plonąsias žarnas suformuodami dešreles.
Na, o mėsos kepimas ant žarijų anot paveldo tyrinėtojų tapatinamas su vikingų laikais. Žemėje iškasdavo duobę, kurioje sukurdavo laužą. Atsiradus daug žarijų, į jas dėdavo mėsos gabalus, suvyniotus į varnalėšų lapus ir apteptus moliu. Apžerdavo žarijomis, ant viršaus uždėdavo velėnų sluoksnį. Po visos dienos žygių vakare, nuvargę nuo įspūdžių, susirinkdavo prie požeminio kepsnio. Atplėšdavo velėnas, nužarstydavo pelenus, iš maišų iškratydavo priešų daržuose užgrobtus svogūnus ir ropes. Iškeptą mėsą sudėdavo į geldą, susėsdavo ratu ir prisikimšdavo pilvus, kiek tilpdavo. Taip ir iki šių dienų išliko noras marinuotą mėsyte kepti ant žarijų, lietuviai taip pat neišimtis.
Lietuvaičiai po skerstuvių įvairius kaulokus naudodavo sriubų virimui, troškiniams ir paskanintus kepdavo įkaitintoje krosnyje. Kaulokus marinuodavo su įvairiosiomis žolelėmis, druska ir pipirais. Šiandien marinuotua kauliukus, šonkauliukus kepame glinėse, šalykinėse.
Įvertinus Šiaurietišką ir pietietišką (Iberico) kiaulienas, artimiausias senųjų lietuvių skoniui atitikimas buvo Iberico kiaulienos, nes ji riebesnė ir labiau priminė senąsias Lietuvoje augintų kiaulių veislių mėsos skonines savybes.
2021-09-29
Rugsėjo 29 d. Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre vyko ketvirtasis projekto „COOK IT FORWARD“ Kauno regiono kulinarinio paveldo grupės susitikimas.
Susitikimas buvo skirtas „smetoniškos“ duonos kepimui ir degustacijai, kuriai nuostabiai vadovavo vyr. profesijos mokytoja Salomėja Česnulevičienė. Susitikimo dalyviai stebėjo duonos pašovimą į pečių, lydint tarpukario dainoms, turėjo galimybę paragauti įvairių rūšių duonos kepinių bei eksperimentinę riešutų duoną (Riešutų duonos idėja ir pirminis receptas – gerb. Aida Čižikaitė), karvojų, išskirtinio skonio ir kvapo girą.
Kitas susitikimas planuojamas spalio mėn.
2021-10-27
Spalio 27 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Maisto mokslo erdvėje vyko penktasis projekto „COOK IT FORWARD“ Kauno regiono kulinarinio paveldo grupės susitikimas.
Susitikimo metu akademikė prof. dr. Elena Bartkienė skaitė pranešimą „Maistas – nuo maistinės vertės iki maisto mikrokomponentų bei vartotojams sukeliamų emocijų svarbos“. Vyko duonos raugų mikroorganizmais fermentuotų obuolių sulčių degustacija: Likerto skalėje bei vertinant vartotojams sukeliamas emocijas (dr. Vytautė Starkutė, lektorė Eglė Zokaitytė.). Dalyviai ragaudami fermentuotas obuolių sultis, galėjo įsivertinti, kokias emocijas jos jiems sukėlė. Renginio metu taip pat vyko duonos raugų, pagamintų naudojant grynas pieno rūgšties bakterijas, pasižyminčias antimikrobinėmis savybėmis, išskirtas iš tradicinių savaiminių raugų, pristatymas (akademikė prof. dr. Elena Bartkienė, dr. Vytautė Starkutė, lektorė Eglė Zokaitytė). Daugiau apie susitikimą skaitykite čia.
