Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, reaguodama į šių metų liepos 13 dieną Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų ir jų asociacijos (LPPARA) vardu teiktą kreipimąsi dėl planuojamų priemonių energetikos efektyvumui gerinti, pabrėžiant paramos programų verslui svarbą, pateikė atsakymo raštą.
LPPARA, atstovaudama bendriesiems verslo interesams, teigia, kad tokia parama bent iš dalies padeda spręsti drastišką kainų kilimo problemą ir alternatyvių išteklių pasirinkimo galimybes, kas labai svarbu tiesiogiai neigiamų aplinkybių paveiktoms įmonėms.
Šiandien įmonėms, kurios neišvengiamai technologiniuose procesuose naudoja daug iškastinio kuro (pagrinde dujų), situacija tampa vis grėsmingesnė dėl įmonių likvidumo ir konkurencingumo vietinėje bei tarptautinėse rinkose. Lietuvos gamintojai susiduria su beprecedente situacija, kai įmonių bendroje savikainoje energetiniai ištekliai sudaro nuo 15 iki 60 proc. Stipriai kritus pelningumo rodikliams, įmonės ne tik patiria finansinį nestabilumą, mažėja jų finansinis kapitalas, tai jau atsiliepia ir įmonių finansiniams rodikliams, trūksta apyvartinių lėšų.
Įmonės pagrįstai nuogąstauja dėl konkurencingumo išlaikymo, plėtros, skolinimosi, dalyvavimo įvairiose programose. Išsekus įmonių finansiniam kapitalui, jos nebeturės jokių galimybių diegti ir investuoti į alternatyvius energetinius sprendimus. Energetikos kainų šuolio priežastys yra žinomos, tačiau to įtakoti, deja, nei valstybės, nei verslas negali.
Toliau, kreipimosi į ministeriją rašte, LPPAR asociacija išdėstė, kokios turėtų būti paramos priemonės, padėsiančios verslui ir tuo pačiu valstybei išgyventi šį laikotarpį. Pirmiausia – tokios, kurios turėtų būti nukreiptos į trumpalaikius tikslus suvaldant situaciją ir ilgalaikius tikslus – alternatyvių energetinių resursų užsitikrinimą. Deja, ne visada įmonėms yra priimtinos paskolos, nes, vertinant situaciją, arba nedrįstama jų imti (ne tik energetiniai ištekliai, bet ir kitos sąnaudos auga), arba finansinės įstaigos, vertindamos įmonių balansus, priima neigiamus sprendimus. Pastaruoju metu Aplinkos ministerija teikė derinti kai kurias programas, kurios padėtų įmonėms pereiti prie žalesnės energetikos rūšių, atlikti energetinius auditus, tačiau ne visoms įmonėms šios programos yra tinkamos dėl sąlygų (pvz.: taikoma de minimis taisyklė, priemonė neduos tinkamo efekto ir kt.). Dėl technologinių procesų naudojimo būtinybės ne visos įmonės gali pakeisti iškastinį kurą kitomis priemonėmis.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija ir regioniniai rūmai yra teikę pasiūlymus, dalyvavę diskusijose ir yra pasirengę šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiauti ateityje. Verslui ir socialiniams ekonominiams partneriams ypatingai svarbu žinoti apie visą (ar bent jau artimiausių) planuojamų priemonių energetikos efektyvumui gerinti paketą (nepriklausomai nuo to, iš kurios programos planuojamos skirti lėšos, kuri ministerija atsakinga). Turint šią informaciją socialiniai ekonominiai partneriai galėtų savalaikiai įvertinti priemonių efektyvumą verslui ir pateikti sisteminius siūlymus, nes pavienių priemonių analizė ir vertinimas yra fragmentiškas ir verslui neduoda pilnos informacijos, kaip ES ir valstybė prisidės prie problemų sprendimo ir kokiomis priemonėmis bus pasiekta transformacija.
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atsakymo dokumentą rasite nuorodoje: https://bit.ly/3oz4UpC .
